500 metrų smėlio takas

Kadangi šiandien gražiai sninga,nešalta ir nėra jokio vėjo, ateiname čia su Contrasto. Šis linksmai sugugena,jaučiu,kad nori išsidūkti.
-Na,Cantrri su manim neišsidūksi,bet pajudėti galime.
Tuomet paraginau žirgą blauzdomis į priekį,lėtai žingsniavome,grožėdamiesi snaigiu valsu.. Taip gražu.. Bet Contrasto norėjo judėti į priekį todėl žirgui nesmarkiai suspaudžiau šonus blauzdomis ir mes pajudėjome į darbinę riščią. Sniego nedaug,kadangi pravalyta. Bet tolumoje net matosi sniego priversti kalnai..
po 10 min. patapšnojau žirgui per kaklą ir truputi pristabdžiau iki žinginės, Apsikabinau žirgo kaklą ir užsimerkiau..
po 10min. laisvo kelio,susitvarkaiu pavadžius,ištiesinau nuagarą ir paraginau žirgą į zovadą. Šis lėkė kaip pasiutęs. Matyt turi gyslelę lenktyninko Prazovadavę apie dar 10minučių nutarėmė eiti link arklidžių. Sustabdžiau žirgą iki žingninės.
-Tu nuostabus Contrasto!
Paplekšnojau per kaklą ir patraukėme namolio.

Į smėlio taką įžingsniuojam su Niji's Grand Girl. Susistabdžius kumelikę nuimu poponą, išsitraukiu kilpas ir greit užšoku balnan. Sartė neaukšta, tad užšokt buvo visai paprasta. Susirinkus pavadžius, apglėbiu sartės šonus blauzdom ir pradedam žingsniuot. Padarom lenkimų į abi puses, žingsny pasisukiojam į mažus voltukus ir susirenku Niji's galvą. Ši nueina žemyn, pagiriu sartę, ir pradedam risčiuot. Kilnojuos, abi atsipalaidavusios, žvalgomės į abi puses, kadangi čia mes - pirmą kartą. Bėgant visai nesijaučia tų poros laipsnių šaltuko, tad galim susikoncentruot į darbą. Po 100m risčios pasisukiojam į mažus voltukus, susukam nedidelę aštuoniukę, kiek leidžia tako plotis, ir aktyviai risčiuojam toliau. Sartė bėga noriai, nuėjus žemyn, kramto žąslus. Ristele prabėgus gal 350m, susistabdau sartę į žingsnį. Duodu laisvą pavadį, žingsniuojam apie 3min. Vėl pamažu susirenku pavaduką, kad sartė neįsitemptų ir kylam į risčią. Iki tako pabaigos lieka 130m. Apie 50m bėgam darydamos perėjimus iš žingsnio į risčią, bet netrukus pasikeliam į kenteriuką. Sartė nepuola lėkt, kaip kiti skačkiniai, vos tik pajutę, jog galima kilt į kenterį. Bėgam ramiai, minkštai. Paprašau kumelės duot galvą į abi puses, šiai noriai ją atidavus, pagiriu. Kenteriuojam iki pat tako galo. Susitabdau sartę į žingsnį, atiduodu pavadį, paploju per kaklą ir pagiriu balsu. Po poros minučių užsimetam ant nugaros poponą ir patraukiam arklidžių link. Pakeliui atsikvėpavusios, greit pasiekiam arklides.

Iš pat pradžių galvojau, kad su Stay keliausim į hipodromą, bet mums pasiūlė praktiškesnį dalyką mūsų atveju - smėlio taką. Taigi, aš jau ant žirgo, mudu žingsniuojame taku. Stay vos tik užlipus buvo nelabai geras berniukas, bet pavyko jį apraminti. Paraginu risčia, o žirgas iškart bando išsiraut arba plešia pavadį.
- Stayyy, na negi negalime susitarti...
Pastatau žirgą į vietą ir pradedu kilnotis. Paskui pakylame kenteriu ir prasilankstom šiek tiek, nes bėgam kaip medžiai be lapų. Stoviu kilpose ir kiek pasitrumpinu pavadį. Po maždaug 150 metrų raginu žirgą visu greičiu, palinkstu arčiau kaklo. Bėris, vos supratęs, kad gali lėkti visu greičiu iškart tai ir padaro. Prisispaudžiam arčiau tvorelės ir leeekiam. Taip smagiai aplekiam visą 500 metrų taką, o tuomet pervedu Stay Thirsty į kenterį.
- Geruuuutis!
Duodu daugiau pavadžio, pamažu pereinam į risčią. Stay jau nebesitampo, tik susitelkęs bėga. Ech, smagu matyti, kad mano bėriukas jau po truputį ateina į protą. Parisčiavus apie 100 metrų, pereinam žingsniu, duodu žirgui dar pavadžio. Pavaikštom take apie 10 minučių, pasidžiaugiame puikiu oru. Galų gale nušoku nuo žirgo, pagiriu, prisegu pavadį ir nusivedu arklidžių link.