D'Artagnan (Airija)

Žirgo veislė: holšteinas
Žirgo gimimo metai: 2003
Žirgo lytis: kastratas
Žirgo kilmės šalis: Suomija
Žirgo atstovaujama šalis: Airija
Žirgas man priklauso nuo 2010-12-10

Pasiekimai

Spoiler:

Bear Bay D'Artagnan arba tiesiog D'Artagnan yra dar jaunas, tačiau konkūro pasaulyje jau žinomas žirgas. Jis gimė Suomijoje ten, kur ir išgarsėjo. Sulaukęs penkių metų nuostabiai pasirodė penkiamečiams žirgams skirtose varžybose ir patraukė rimtesnių raitelių dėmesį, kurie norėjo žirgą įsigyti. Tačiau jo raitelė Aki Hannula pasakė aiškų "ne" ir nusprendė pažiūrėti kas išaugs iš šio širmio.
Ilgai laukti nereikėjo. Jau tais pačiais 2008 metais jiedu pasirodė "Glitnir Helsinki International Horse Show 2008" ir paliko didelį įspūdį olandų treneriui Daan Nanning ir raiteliui Eric Van Der Vleuten kurie jiems davė aukščiausius balus. 2009 metais Aki Hannula ir BB D'Artagnan vėl laimėjo šį konkursą ir dar tais pačiais 2009 metai jiedu liko tarp prizininkų Belgijoje vykusiame "FEI World Breeding Jumping Championships for Young Horses".
Šis širmis greitai tapo įžymus Suomijoje ir tuo metu kai dalyvavo "Helsinki International Horse Show 2009" atkreipė suomių jojimo žvaigždės Mikael Forstén dėmesį. Jis sakė: "Buvo malonu turėti galimybę joti šiuo žirgu. Jis labai paklusnus ir mandagus. Artagnan įvykdė kiekvieną, net menkiausią mano komandą. Be to jis turi gerus šokimo įgūdžius. Net neabejoju, kad ateityje šis žirgas bus tarp pačių geriausių".
Turbūt ne veltui Suomijos jojimo žvaigždė taip sakė apie šį žirgą. Jis buvo nominuotas kaip talentingiausias jaunas žirgas Suomijoje.
Neužilgo BB D'Artagnan buvo parduotas į Airiją žymiam jojimo meistrui Cian O'Connor. "Duokite jam šiek tiek laiko ir jis bus geriausias, aš tuo neabejoju." - sakė airių jojimo žvaiždė.

Kai arklidėje atsiranda pirmieji gyventojai, sugalvoju, kad reikia juos aplankyti. Pirmiausia užeisiu pas D'Artagnan, vėliau laukia Napoli.
Širmis uostinėja kiekvieną savo gardo kampelį, o tuo tarpu jo kaimynas jau daužosi naujame garde. Pamatęs mane, širmis tradiciškai sugugena. Paglostau jo snukutį.
- Na, kaip tau čia, patinka?
Įeinu į žirgo gardą ir kelias minutes paniurkau savo meškį, kuris tam leidžiasi. Ech, jau metai ir trys mėnesiai jis pas mane. Labai nušviesėjo ir nemažai pasikeitė.
- Širmi, reikia mums pradėt normaliai dirbti, gana jau...
D'Artagnan tik pritariamai atsidūsta. Dar kelias minutes pabūnu su juo ir prisimenu, kad už sienos manęs laukia dar vienas padaras, trokšte trokštantis dėmesio.
- Kagi, eisiu jau. Ciao, zuikeli,- pakšteliu į nosiuką ir išeinu.

Kadangi oras lauke labai labai geras, tai nusprendžiau aplankyti D'Artagnan. Širmio nematyt, kadangi jis nusisukęs, spokso pro atvirą jo gardo langą. Tačiau vos tik aš prisiartinu prie gardo, širmis iškart atsisuka ir pasisveikina savo firminiu "gugu".
- Labuks gražuoli, eisim į lauką.
Širmiui tokia žinia visai patinka. Įeinu į gardą su šepečių dėže. Pirmiausia nuvynioju bintus nuo kojų, o tuomet įv. šepečiais išvalau žirgo kailį. Su metais širmis vis šviesėja, taigi jo kailį valyti vis lengviau ir lengviau. Pabaigus su šukavimu, duodu žirgui obuolinį skanėstą. Suploju delnu per kaklą ir uždedu priekines ir galines apsaugas ant kojų.
- Šiandien tau tik vaikymas, bet jeigu ir toliau bus toks geras oras, tai greitai ir treniruosimės lauke.
Uždedu ant snukio kamanas, prisegu kordą. Atsinešu pobalnį ir vaikymo balnelį. Uždėjusi juos, prisegu parišimus. D'Artagnan jau trypčioja, nekantrauja kada mudu eisim į lauką. Kur botagas? Čia. Dar pasiimu maišelį su skanėstais ir išsivedu žirgą į aikštę.


Po vaikymo, nors tai buvo daugiau dūkimas ir "dūros" stūmimas, grįžtame į gardą. Širmis iškart iškiša galvą pro langą ir džiaugiasi geru oru.
Tuo tarpu aš, nuimu visus parišimus, balnelius, kamanas ir t.t. Šiek tiek pašukuoju Artį, kad būtų gražus ir apibintuoju kojas gardiniais bintais. Galų gale įdedu žirgui šio bei to skanaus į lovį.
- Na, poilsiauk toliau. Čiau, mažyli.
Pakšteliu žirgui į nosiuką ir išeinu.

Iki mano taip laukiamo Maskvos derbio tarp Dinamo ir Spartak dar nemažai laiko, tad sugalvojau pasitreniruoti su savo širmiu D'Artagnan.
Susirinkusi inventorių ateinu pas širmį, pirmiausia palepinu jį skanėstu, o tada nuvynioju bintus nuo kojų ir pradedu valyti kailį.
- Kaip ir buvau žadėjusi, šiandien padirbėsim po balnu,- šypteliu.
Po gerų 10 minučių kailis ir kanopos jau švarūs. Ant kojų uždedu keturias apsaugas, dar kvepiančias parduotuve. Širmiui jos irgi visai įdomios, todėl jis jas uostinėja. Tuo tarpu aš, atsinešu į gardą pobalnį ant kurio puikuojasi paminkštinimas ir balnas. Uždedu juos žirgui ant nugaros ir suveržiu pavarža. Žirgas baigia uostinėti apsaugas ir tada įdėmiai žiūri į mane.
- Na kas?
Į gardą atsinešu kamanas ir uždedu jas žirgui ant galvos. Susagstau dirželius ir sukaišioju juos, kad nesiplaikstytų. Prie viso to dar uždedu krūtindiržį su martingalu ir paglosčius savo širmio kaklą išsivedu žirgą į aikštę.


Po treniruotės grįžtam į arklides. Man net keista, kaip čia ramu. Matyt vakar arklininkas Paša gerokai paauklėjo Napoli ir Gambit, kad šiandien jie ramut ramutėliai. Įvedu D'Artagnan į gardą ir nuimu kamanas, balną, krūtindiržį su martingalu, apsaugas. Apibintuoju žirgo kojas gardiniais bintais ir atnešu jam skanėstų, patikrinu ar turi vandens gertuvėje.
- Šaunuolis, šiandien iš peties padirbėjai. Greit vėl tave aplankysiu, o dabar einu, nes tuoj rungtynės. Viso, Arti,- pakšteliu žirgui į nosytę ir išeinu stebėti rungtynių.

Parvedusi Gambit iš vaikštynės, nusprendžiau kai kuriems bachūrėliams, t.y. D'Artagnan ir Napoli duoti laisvadienį ganykloje. Pirmiausia ateinu pas širmį. Jis, kaip ir įprastai, džiaugiasi mano vizitu.
- Liaaabas meilybe.
Iš žirgo spintelės pasiimu kantarą, bintus, poponą ir virvę. Pirmiausia duodu savo širmiui du cukraus gabalėlius, kiek pabendrauju su šiuo nuostabiu sutvėrimu ir apibintuoju kojas bintais, uždedu poponą, ant snukučio kantarą ir prisegu pavadį. Širmis jau laukia nesulaukia kada galės eiti į lauką, nors oras ir apsiniaukęs, bet nėra šalta.
- Keliaujam, širmiau,- paploju žirgui per kaklą ir nusivedu į ganyklą.


Po dviejų valandų parvedu žirgą į gardą. Nuimu visus daiktus: pavadį, kantarą, bintus, poponą. Pasiimu šepečius ir geras 15 minučių šveičiu žirgą, kol jo kailis vėl tampa baltas. Vis dėlto, tas visiškas širmių nušviesėjimas turi šokių tokių minusų.
- Na, dabar kelios dienos dykinėjimo tau, o tada vėl treniruosimės.
Atnešu širmiui skanėstų, apibintuoju kojas gardiniais bintasi, o tada nueinu pasiimti Napoli du Ry iš ganyklos.

Jau nusikalusi kaip nežinia kas po treniruotės su Gambit, vis dar atrandu jėgų savo zuikeliui D'Artagnan. Šiandien jį sugalvojau tik nuvesti į prausyklą, nes vakar mano trenerė Ekaterina neblogai padirbėjo su mažuoju, kuris ateinančia savaitę išvažiuoja į varžybas, bet ne su manimi. Kaip visada - tos pačios stiklinės akytės, tas pats mielas gugenimas, kuris man yra pati pačiausia melodija gyvenime.
- Labas, kaip tu gyvuoji, širmi?
Apglėbiu mylimiausio pasaulyje žirgo kaklą ir duodu jam skanėstų. Kelias minutes tiesiog stoviu prie jo ir mąstau, kaip aš galėjau TIEK laiko savavališkai palikti šitą gėrį su kažkuo kitu..? Nuo tokių ir panašių minčių labai greitai gali apsireikšti teta depresija, tad pasiimu kantarą ir pavadį, uždedu juos D'Artagnanui ir išsivedu žirgą į arklidėje esančią prausyklą ir soliariumą.


Po maždaug pusvalandžio, gal ilgiau, jau gražūs ir švarūs grįžtam į gardą. D'Artagnan iškart varo prie lango ir gaudo vabaliukus ir kitokius padarėlius, tuo tarpu aš, vis jį kalbinu ir tvarkausi spintelėje tuo pačiu metu. Galų gale, skiriu kelias minutės savo mažyliui ir atsisveikinusi išeinu.

Vis dar su ausinukais ausyse, ateinu pas D'Artagnan. Vos tik priėjusi gardą iškarto nusiimu ausinukus, nes nėra pasaulyje mielesnio garso už šio žirgo gugenimą.
- Kaip tu, mano širmuk? - sušnabždu širmiui į ausytę.
Jis tyliai suprunkščia, aš duodu skanėstą ir nueinu pasiimti šepečių. Atsinešusi juos, pamažu išvalau visą žirgo kailį, po to karčius, uodegą ir kanopas. Ant kojų uždedu tamsiai mėlynas apsaugas. Širmis sukarpo ausytėmis ir apuosto jas.
- Patinka?
Kol Dartanijanas tyrinėja savo kanopas, aš atsinešu į gardą kamanas ir uždedu jas žirgui ant galvos. Šiandien trupučiuką pasitreniruosime, nes pasiilgau jojimo nesveikai. Vėliau ant nugaros uždedu pobalnį, paminkštinimą ir universalų balną. Priveržiu pavaržą, uždedu krūtindiržį ir pataisau viską, kad būtų tvarkingai ir gražiai. Suploju širmiui per kaklą.
- Na ką, eime truputį pajudėti,- šypteliu.
Plačiai atveriu gardo duris ir išsivedu D'Artagnan į aikštę.


Po lengvos treniruotės grįžtam į gardą. D'Artagnan susiuosto su mano naujokėliu Cornet Obolensky.
- O jūs sutariat kaip matau ;)
Įvedu savo obuolmušį (kuris jau neužilgo bus visai baltas) į gardą ir nubalnoju, sutvarkau, iššukuoju ir palepinu gardumynais, kurių jis tikrai nusipelnė. Užmetu akį į laikrodį ir matau, kad man jau metas į kursus.
- Na ką, čiau mažiau. Pasimatysim,- įsegu bučkį į nosytę ir išeinu.

Šviečiant saulutei ir pučiant gaiviam vėjeliui ateinu pas savo mylimiausią žirgą su skanėstų maišeliu rankoje.
- Labas džiaugsmeli,- pasisveikinu su savo gražuoliu Dartanijanu.
Duodu jam morką, po to paniurkau ir duodu cukraus. Pasiimu šepečius ir pamažu, niekur nesiskubindama iššukuoju žirgą. Po to iškrapštau po nemenką krūvėlę purvo iš kanopų. Širmis jau nujaučia, kad keliaus pasibėgiot į ganyklą, taigi nekantruoja kada pagaliau galės lėkti laukan. Pasiimu apsaugas ir uždedu jas ant priekinių kojų, ant galinių užvynioju bintus. Paskui susirandu kantarą (juodą su kažkokiais baltais taškučiais) ir uždedu jį širmiui ant snukučio. D'Artagnan sudomina mano plaukai, kurie yra palaidi, todėl jis labai greitai juos sutaršo su savo minkšta šlapia nosimi.
- Širmiiii, sugadinai mano šukuoseną...
Prie kantaro prisegu pavadį ir tvirtai laikydama žirgą, išpurškiu jo kailį purškalu nuo mašalų. Tada paploju per petį ir nusivedu į ganyklą.


Po kiek laiko parsivedu širmuką iš ganyklos. Išsilakstęs, išsidūkęs, todėl dabar jis ramus, nors ir šiaip nėra naglavotas kumelys.
- Penktadienį turbūt bus treniruotė,- tariu su ironiška šypsenėle.
Paskui nuimu visus daiktus, sutvarkau kanopas, palepinu širmį skanėstais ir įsegusi bučkį į nosytę išeinu.