♪ Debussy

Žirgo veislė: Anglų grynakraujis
Žirgo lytis: eržilas
Žirgo amžius: 6 metai
Žirgo kilmės linija: Diesis x Opera Comique
Žirgo paskirtis:lygiosios lenktynės

Žirgas priklauso man nuo 2011 - 06 - 15

Spoiler:

Debussy.. Tai žirgas, kurio vos vardą išgirdusi jau įsivaizdavau savo pirštų galiukais bėgiojančią muziką ir pačią nepakartojamiausią "Mėnesienos šviesą" - "Claire de Lune". Ir nenusivyliau. Ilgą laiką dvejojusi, ar pasiryžti naujam žirgui naujose arklidėse, vos išvydusi šį tobulą juodį su iškirtine balta žyme, visos mintys apie nesugebėjimą ar negalėjimą išgaravo. Energingas, tačiau meilus, truputį išdykęs, tačiau prieraišus, juodas lyg naktis, tačiau savo siela - pats balčiausias angelas. Debussy.. Atrodo, kartočiau jo vardą milijoną metų, galvodama, kaip šis harmonija pasireiškia bėgant lenktynių taku, lenkiant kitus, lenkiant net save patį, ir galiausiai, aukštai iškėlus galvą, nešant žokėjų svaiginančiu greičiu, visiems žiūrovams stebint ir plojant jiems - nugalėtojams.

Taip jau sutapo, jog šis gražuolis atsikrausto į arklides, pavadintas Šopeno vardu šio genialaus muzikanto garbei, nuo šiol turinčias baltą juodomis natomis margintą uniformą ir štai - Debussy. Žirgas, kurio gyvenimas likimo susietas su muzika. Muzika širdžiai ir muzika akims. Begalinio gilumo muzika, kai kanopos patyliukais paliečia žemę, o atrodo, jog nė trupučio neliečia.

Spoiler:

Žirgo laimėjimai:

Spoiler:

Virtualūs laimėjimai:

Spoiler:

Prie žirgo gardo:

Spoiler:

Priekyje vesdamasi Debussy, o už savęs girdėdama taukšinčius Viltę ir Argentum, pasiekiu gardus, kuriuose šie du mažyliai gyvens. Na, ne tokie jau ir mažyliai, bet...
- Na, gražuoliai žavuoliai eržilėnai, kaip Jums naujieji namučiai? Viltė, žinoma, giria, bet ką manot jūs?
Vesdama Debussy į gardą, paduodu jam skanėstuką ir iškart nusegu kordą. Kadangi poponas jau nuimtas, kaip ir kitas transportinis inventorius, žirgas iškart gali imtis vakarienės (labai labai vėlyvos) dorojimo.
- Na, zuikine, palieku Tave, ir bandysiu apsilankyti ryt - laikas mums kibti į darbus, atostogoms metas baigtis!
Debussy tik tingiai nulydi mane žvilgsniu ir ima raustis ėdžiose.

- Labukas, Debussy, ką Tu?- pasisveikinu tiesdama skanėstą.
Šiandien eržilėnas nusiteikęs puikiai, kiek matau - o gal čia saulė veikia, kad ir Passo buvo toks nuostabus?
- Švytit jūs visi, ir man tai patinka. Ar tai dėl naujų namų?- garsiai pamąstau.
Įėjusi į gardą, iškart imu šepečius į rankas ir imu darbuotis, pusbalsiu dainuodama kažkokią įstrigusią dainą, kurios net pavadinimo nežinau.
Išblizginusi kailiuką, sutvarkau ir pakerpu karčius, uždegą.
- Gražuuuuuuuuu,- pagiriu ir išlekiu atsinešti inventoriaus.
Kai jį jau turiu, iškart uždedu viską ant žirgo, susegu ir sutvarkau. Nužvelgusi, ar viskas gerai, paimu į ranką pavadį ir išsivedu juodį.


Grįžtame į gardą po valandą, o gal ir kiek mažiau trukusios lengvos treniruotės. Nubalnoju Debussy, pavaišinu dar vienu skanėstu ir į ėdžias įdedu vitaminų.
- Skanaus, šaunuoli,- pagiriu už tikrai neblogą treniruotę, nors, kaip pradžiai, tikrai labai lengvą.
Dar kiek pabuvusi garde ir apsitvarkiusi, išlekiu pas sąmoningai paskutiniu likusį Jos Aquiles - žiūrėsim, kokia jo nuotaika bus šiandien.