Maria Naslund - Mary (sav. kammi)

Vardas: Maria Naslund -Mary
Veislė: Holšteinas
Paskirtis: Konkūras
Amžius: 7metai
Nuo kada priklauso man: 2011-05-31

Mary : Šalta, gūdi diena dangus apsiniaukes, vėjas ūžauja lyg pašėles, tačiau konkūro varžybos dėl oro tikrai neatidėtos. Iš visko matosi jog tuoi pradės lyti , todėl kaikurie žiūrovai jau traukiasi juodus skėčius. O mano veide švyti šypsena, tuoi pasirodys mano pati mėgstamiausia varžybų dalyvė. Ir štai pranešėjo balsas paskelbia jog dabar pasirodys Maria Nuslund su savo raiteliu. Neįsidėmiu raitelio vardo nes man jis nesvarbus,svarbiausia man juodė kumelaitė grakščiai įbėganti į aikšte. Puikiai matau jog kumelaitė tikrai sulysusi ir apsileidusi ir mano akyse susitveknia ašaros. Kaip taip galima elgtis su žirgu? Štai ji šoka... Pirmoji kliūtis peršokta gerai,antroji,trečioji,ketvirtoji kumelė šoka puikiai! Ir štai lieka paskutinioji dešimtoji kliūtis tikrai aukšta ,raitelis visiškai nesusikapęs laisvai vos pakyla iš balno ir net nepabando padėti kumelei, matau kaip ji iš visų jėgų stengiasi , matau kaip jos sulyse šonai kilnojasi iš nuovargio ir vis dėlto ji šoką... Nesėkmingai , du numušti. Raitelis nusikeikia ir matau kaip ima su steku daužyti per sulysusius vargšės kumelė šonus.
-Ne!- Sušunku , bet kaip tik tuo metu sudunda perkūnija ir mano šauksmo niekas negirdi...
Raitelis (o gal verčiau sadistas) nustoja daužes vargše nuliūdusia kumele manančia jog ji dėl visko kalta ir užsegęs leicą,šiurkščiai timpteli ją link varžybinių nediduku arklidžiu.
Mano akimis srūva karštos ašaros, o kojos lyg pačios atsistoja ir nuneša mane į tas arklides. Štai ji vargšelė sukniubusi vos ne vos stovi garde ir garsiai šnopuoja. Tyliai ištiesiu ranką ir bandau paglostyti kumelaite. Ji jau nebeturi jėgų išsigąsti ,tad tik tyliai sužvengia ,tas sužvengimas toks graudus lyg verksmas....
-Gali ją pasiimti,-Šiurkštus balsas nutraukia lūdna akimirka.
-Tikrai?-Atsisuku į pabaisą raitelį ir susižavėjusi paklausiu.
-Aišku,-Vėl šiukrščiai prataria jis,-Pralaimėtoju man nereikia,- tėškia sadistas.
-Bet ji tik du numušė,- Lyg mažas vaikas bandydamas paaiškinti mamai kodėl blogai pasielgė pratariu.
-Tai nori jos ar ne?!- Pakėles tona paklausia jis.
Trumpai žvilgteliu į juodę žvilgteliu į jos akis ir mano galvoje nebelieka jokių abejoniu.
-Noriu,- tvirtai pratariu.
-Jos inventorius va ten ,- Mosteli galva sadistas į kamputį kur sudėti apsitryne daiktai tuomet apsisuka ir išeina.
Žvilgteliu į juodę,ji bejėgiškai spokso į mane.
-Pairūpinsiu tavimi,-tyliai sužnabždu.







Mary: Kolkas truputėli baili, aš jos pasitikėjima jau beveik įgavau. Treniruotis su ja dar bijau, bijau ,kad ji nepasijustu per daug pažeista per treniruote, kad neišsigastu. Tiesa, kiekviena diena ją po truputi pratinu, peršokam kokį kryžiuką ir viskas. Po peršokimo visada gausiai pagiriu ir duodu skanėstu. O šiaip jei nežiūrėtume į tą bailumą po juo slepiasi , labai švelni paklusni ir nuolanki kumelaitė ;) Kiekviena diena bandau nuo jos nugremžti ta baime ir parodyti jog žmogumi pasitikėti galima.
-----------------------------------------------------------------------------
Mary visiškai atgavo pasitikėjima žmogumi , dabar imame jau rimčiau treniruotis ,tačiau žinoma be steko.














Paiekimai:

Spoiler:

Prie Mary gardo: