Quite Capitol (Prancūzija)

Žirgo veislė: holšteinas
Žirgo gimimo metai: 1999
Žirgo ūgis: 1 metras 73 centimetrai
Žirgo lytis: eržilas
Žirgo kilmės linija: T. Quidam de Revel, M.T. Capitano
Žirgas man priklauso nuo: 2011-07-31

Vieną vakarą vaikštinėdama po perpildytas prekybvietes, pamačiau didelį, raudonom raidėm aprašytą plakatą. Tai patraukė mano dėmesį. Nemačiau, kas šalia to plakato. O vos pažvelgiau į kitą pusę, prieš mane stovėjo galingai sudėtas ir nostalgiškai žvelgiantis širmis. Turbūt net nereikia pasakoti, kas vyko toliau. Tad pažiūrėkime į šį žirgą atidžiau...
Quite Capitol tėvas yra visiems puikiai žinomas Quidam de Revel. Eržilas, kurį galime drąsiai vadinti vienu geriausių Prancūzijoje. Quite yra vienas iš geriausių šio eržilo palikuonių. Nors pradžioje į jį daugiau žiūrėta kaip į veislinį, o ne sportinį žirgą. 2001 metais Quite tapo čempionu Holšteinų licenzijavime. 2004 "Bundeschampionate" kartu su raiteliu Torben Köhlbrandt laimėjo abu kvalifikacinius etapus, o šių varžybų finale liko aštuntas. Sekančiais metais jis padarė tą patį - laimėjo abu kvalifikacinius etapus, o finale liko šeštoje vietoje.
Kai širmiui buvo septyneri, jis puikiai pasirodė "International Young Horse Tour". Tiesa pasakius, jo karjera apskritai nėra labai šauni, tačiau jis daug laimėjo kergimuose. Jau dabar jo sūnūs yra vertinami aukštomis kainomis. Quite perduoda gražią spalvą, technišką šuolį, na ir savotišką charakterį. Vienas ilgą laiką jį jojęs žmogus pasakė: "Quidam yra sunkus ir puikus kovotojas. Kartais jis kovoja net prieš save patį ir savo raitelį!"

Besišnekučiuodama su grūme, ateinu pas Capitolą. Širmis kažkoks išgražėjęs, pasikeitęs, formos kitokios. Įeinu į žirgo gardą ir duodu jam skanėstą.
- Na visai neblogai licenzijavime pasirodei, jaunuoli.
Capitolas bando "primest" rimtą bičą, stovi ramiai, kaklą gražiai pastatęs, tikras eržilas.
- Kažkoks surimtėjęs širmis,- pasako grūmė.
- Aš įsitikinus, kad neilgam tas surimtėjimas, pažiūrėsim kaip darbe bus.
Kelias minutes pabūnu prie žirgo, dar duodu jam skanėstus ir paniurkau šiek tiek.
- Na, tau dabar šiek tiek poilsio, o tuomet vėl kibsim į darbą, reikia tavo formas išlaikyti ir palaikyti. Čiau, širmi,- paglostau žirgą ir išeinu.

Nuvedus į ganyklą Gambit, ateinu pas širmį. Quite jau nenustygsta vietoje, nes žino, kad ir jį nuvesiu į ganyklą. Įeinu į gardą ir duodu žirgui cukraus, kad bent trumpam nurimtų.
- Galėsi ir tu pavarinėt su juodžiu. Tik būtų nuostabu, jeigu ganykla liktų sveika.
Kol širmis bent trumpam nurimo gavęs cukraus, aš apibintuoju kojas kitais bintais, uždedu žirgui kantarą ir prisegu pavadį. Ech, Capitolui kokį kantarą beuždėsi - vis tiek gerai atrodo. Galėtų reklamuot kantarus laisvai.
Plačiai atidarau gardo duris ir išvedu širmuką į ganyklą, kur jo nekantraudamas laukia Gambit.


Po trijų valandų parvedu širmį į arklides. Bala žino, kur jis buvo toj ganykloj ir ką jis ten veikė, nes visas yra žiauriai murzinas. Šukavimo čia tikra nebus gana, taigi mudu greitai keliaujam į prausyklą.


Po pusvalanduko parvedu širmį jau gražų, švarų ir blizgančiu kailiuku. Nuimu kantarą, užvynioju gardinius bintus.
- Net Gambit sugebėjo išlikt švarus, o tu...
Atnešu eržilui skanėstų ir kelias minutes skiriu jam, nes ne ką mažiau pasiilgau žirgo per tą laiką, kol buvo išvykęs.
- Na ką, keliausiu jau. Iki, Capitolai.

Kai pagaliau bent šiek tiek apmažėja kojos skausmas, susiruošiu į žirgyną. Čia vyksta darbai, trumpai šnekteliu su darbuotojais ir nueinu pas Quite Capitol.
- Labas, širmuk. Nepyk, kad tave taip apleidau.
Pasiimu šepečius įžengiu į gardą. Širmis kažkaip visai ant manęs nepiktas, tai bent tiek gerai... duodu jam skanėstą ir reikiamais šepečiais išvalau kailį. Po to iššukuoju karčius, išrenku šiaudus iš uodegos bei nupurškiu ją sprajumi. Apibintuoju kojas raudonais bintais.
- Šiandien tik pravaikysiu tave. Apskritai, joti kokias 3 dienas negalėsiu niekaip..
Ant snukučio uždedu kamanas, ant nugaros balno formos pobalnį ir vaikymo balnelį. Uždedu parišimus, juos kiek atlaisvinu, nes per stipriai suveržti. Prisegu kordą prie kamanų ir pasiimu botagą. Paglostau širmelį ir nusivedu jį į aikštę.


Po maždaug 30 minučių grįžtam. Neilgai dirbom, bet užteks, bent trumpam. Įvedu eržilą į gardą ir atsegu kordą, nuimu bintus, parišimus, kamanas, balnelį.
- Kaip smagu, kad tu toks surimtėjęs, be reikalo nesidraskai,- šypteliu.
Capitol žiūri pasitenkinusi mina, gražiai, kaip eržilas pakėlęs kaklą. Tas priverčia mane nusijuokti. Iškrapštau kanopas, ištepu jas, atnešu širmukui skanėstų ir skiriu jam šiek tiek dėmesio, nes ir taip jau buvau apleidusi. Galiausia, pažadu neapleisti ir atsisveikinus nueinu.

Pasitreniravusi su Napoli du Ry, dar nusprendžiu padaryti kiek lengvesnio pobūdžio treniruotę su Quite. Širmis kaip ir daugelis mano konkūrininkų jau įtraukti į darbą, tad per daug sunku neturėtų būti.
- Sveikutis Capitolai,- pasisveikinu su širmiu.
Iš eržilo spintelės pasiimu šepečius ir įžengiu į gardą. Duodu žirgui taip labai jo mėgiamo cukraus ir kietu šepečių pirmiausia išvalau prie kailio prilipusius purvus, o po to minkštu šepečiu išmasažuoju visą žirgo kailį. Iššukuoju karčius, išrenku iš uodegos visokius nefainus dalykus ir pagaliau iškrapštau purvą iš kanopų. Ant kojų užvynioju pilkus bintus, uždedu tokį pat pobalnį, paminkštnimą ir universalų balną. Napoli buvo ne itin gerai nusiteikęs, užtat šitas pacanas visiška Napolio priešingybė šiandien.
- Na, bent kažkam gera nuotaika.
Pasiimu kamanas su obuoliniais žąslais ir pakamanoju širmuką. Užsegu dirželius, sukaišioju juos, kad viskas būtų tvarkingai. Daugiau kaip ir nieko mums nebereikia, tad paglosčiusi eržilo kaklą išsivedu jį į aikštę.


Po lengvos treniruotės, kurią greičiau jau derėtų vadinti pasibėgiojimu, parsivedu eržilą į gardą. Nubalnoju, turbūt pirmą kartą gyvenime TVARKINGAI susidėlioju daiktus ir dar pasicackinu prie širmulio. Pagaliau atnešu jam skanėstų, kelias minutes pakalbu apie gyvenimą ir ne tik, o tada atsisveikinimui įsegus didelį bučkį išeinu.

Nuvedusi ryžiką į ganyklą, ateinu pas vieną iš savo širmelių - Quite Capitol. Šitas žirgas visada turėjo išskirtinę vietą tarp mano žirgų ir mano širdyje... ir visada ją turės.
- Labas vakarėlis mažiau.
Įžengiu į gardą nešina šepečiais ir skanėstais. Pavaišinu Quite cukraus gabalėliais ir iššukuoju visą ir visokiais šepečiais. Kai valau kailiuką, Quite padeda galvą man ant peties. Yeyyy, kaip miela! Pasiimu apsaugas ir uždedu žirgui jas ant visų kojų, nes bintų neradau jo spintelėje. Po to uždedu kantarą su kailiuku, kuris laaaaabai tinka Capitolui bei prisegu leicą.
- Keliaujam, jau Napoli mūsų laukia,- nusijuokiu ir išsivedu Quite į ganyklą.


Jau temstant grūmė parveda Capitol į gardą. Nuima daiktus, sutvarko ir palieka žirgą.
Po dešimties minučių ateinu aš. Atnešu širmiui dar šio bei to skanaus ir pabūnu su juo, nes pastaruosius mėnesius nesveikai apleidau savo nuosavus žirgus...
- Na ką, kitą kartą keliausim gal kur į gamtą. O dabar labanakt, mažasis,- pakšteliu žirgui į nosiuką ir išeinu.