Le Mont d'Or

[You must be registered and logged in to see this image.]
LE MONT D'OR

Le Mont d'Or - žavus trylikos metų oldenburgų veislės kastratas. Montis nuo pat apjojimo buvo treniruojamas išjodinėjimui, tad dabar, pačiame jėgų žydėjime skina laimėjimus ir gerina savo rekordus tarptautiniuose maniežuose.

"Le Mont d'Or's intelligence and eagerness to learn are really exemplary!"
Anja Plönzke
[You must be registered and logged in to see this image.]
Šį jau daug pasiekusį bėrį nuo Landjuwel Gold arklidėse daugelis vadina "Goldie". Ši pravardė jam prilipo po puikaus 2009 metų sezono:

14 x 1st place
10 x 2nd place
3 x 3rd place

Virtualūs pasiekimai:
2012 - Perlo kieminėse išjodinėjimo varžybose 3vt.

Spoiler:

Inventorius kasdieniam jojimui:

Spoiler:

Įsivedžiau ramų bėrį į arklides ir pasidėjusi skanėstų maišelį nuėmiau kelionines apsaugas. Padėjau jas šalia gardo ir tik tada į jį įvedžiau Goldie. Vaikiško veido bėris pradėjo prunkšti ir ieškoti bendraminčų šalimai esančiuose garduose. Paplekšnojau jam per kaklą, kad nurimtų ir nuėmiau kantarą. Arklidėse, kaip ir lauke - karšta, tad patikrinu vandenį gertuvėje ir nusprendžiu įpilti šviežio, vėsaus.
Susitvarkiusi daiktus dar kartą paglostau žirgelio kaklą ir paduodu porą skaniukų.
- Čiau, gražuoli. Apsiprask per naktį, o ryt eisim kur nors pasivaikščioti,- pasakau jau darydama gardo duris.

Atkeliauju pas Montį nešina nauju jo inventoriumi. Šiandien lauke šviečia saulė, šilta, bet nekaršta taip, kaip kad buvo vakar, tad galėsime išeiti ir bent trumputę treniruotę pasidaryti lauke, išjodinėjimo aikštėje, o tada nueiti prie vandenuko - pabraidyti, atsivėsinti.
Pasidedu visą inventorių, išskyrus kantarą su virve ir sauja skaniukų prie gardo ir praveriu jo duris. Mane pasitinka atsisukęs Goldis. Tobulų formų žirgelis prieina prie manęs pasisveikinti ir pasivaišinti atneštais gardumynais. Kol jis juos kramsnoja, aš uždedu kantariuką ir prisegu virvę, paglostau raumeningą kaklą.
- Ir kaip tau čia, gražuoli?- saukau vesdama bėrį pri gardo duris ir rišdama čia pat, koridoriuje.
Pasilenkiu išsiimti šepečių ir greit nuvalau dulkes, sulipimus. Iš esmės žirgelis švarus, tad tik nublizginu kailiuką, išukuoju karčius, uodegą ir iškrapštau kanopas. Galiausiai apipurškiu savo čempioną purškalu nuo vabzdžių. Iš maišo išsitraukiu naujutėlį inventorių ir užbintuoju kojas. Dedu ant tiesios nugaros pobalnį, ant jo avikailį ir balną. Priklijuoju visus lipukus ir užsegu pavaržą. Nuėmusi kantarą pakamanoju žirgelį, pasiimu steką ir išsivedu jį į lauką. Eisime susipažinti su aplinka ir šiek tiek pajudėti.

__

Pargįžtam su šaunuoliu, vos nenumetusiu manęs :D. Nuimu nuo bėrio kaklo bintus, tada atsegu pavaržą ir su visais pobalniais nuimu balną. Tada įvedu gražuolį į gardą ir tik ten nuimu kamanas. Kol tvarkausi inventorių žirgelis žiūri iškišęs galvą į koridorių. Greit viską susidėjusi grįžtu pas Goldie. Paduodu jam likusius skaniukus ir atidarau "Gardo/levados" duris. Ir taip erdvus gardas dar padidėja, į jį vėjas atneša keletą gaivaus oro gurkšnių.
- Na, mažyli, pasidžiauk laukučiu, o aš jau eisiu. Iki.- pasakau ir apsikabinu zuikelį.

Apniukusią, bet šiltą vasaros dieną, kiek šlubuodama pasiekiu Mont gardą. Atidarau jį ir nueinu prie lauko levadėlės, kurioje, dairydamasis ir prunkšdamas manęs laukia bėris. Paplekšnoju jam per kaklą ir užmaunu ant galvos kantarą, prie jo prisegu virvę. Prisirišu čia pat, levadoje. Atsinešu šepečius ir greit nušveičiu dailų žiirgelio kailiuką. Galiausiai iššukuoju karčius, uodega ir iškrapštau kanopas. Paimu prie gardo padėtus bintus ir užbintuoju juos ant visų keturių bėrio kojų. Kantarą pakeičiu kamanėlėmis su guminiais žąsliukais - vaikymui. Prisegu kordą ir mes iškeliaujam.

--

Grįžtam po valandėlės. Greit nuimu kamanas, nubintuoju kojas.
- Na, kaip tau šiandienos pasilakstymas?- klausiu mažiaus, nors vis tiek jis man neatsakys.
Šiandien arklidėse neįprastai tylu, tik aš viena čia.
Iš krepšio išsitraukiu šaldomąjį tepalą ir juo įtrinu bėrio kojeles, tada "Evija" patepu lūpų kampučius.
Viską sutvarkau ir iškeliauju pavaišinusi mažylį skaniukais.

Įvedusi naują žirgelį į jo gardą, atskubu pas Mont. Šis vis dar lauko levadėlėje bendrauja su naujo Quintago. Prieinu prie bėrio ir uždedu jam kantariuką.
- Mažyli, paskubam, kad dar galėtume spėti prie vandenuko po treniruotės nujoti,- sakau nenoriai nuo naujojo draugo einančiam žirgeliui.
Skubėdama pririšu bėrį garde ir greit išvalau, tada užbintuoju kojas, dedu pobalnį, balną su avikailiu. Susegu lipukus, užsegu pavaržą. Viską darau gan grubiai, tad nuo kiekvieno mano veiksmo jautrus žirgelis sukrūpčioja.
- Atsiprašau, zuikyti, bet jei po treniruotės norim pabūt prie vandenuko ir pailsėti - turim paskubėt.
Greit uždedu kamanas, jas susegu. Pasitikrinu pentinus, pasiimu steką.
- Keliaujam?

--

Pargrįžtam su šaunuoliu Mont po treniruotės ir pasibuvimo vandenuke. Nuo kaklo nuimu bintus ir juos padedu prie gardo. Nubalnoju, nuimu kamanas.
- Šaunuolis tu mano šiandien.
Paglostau žirgelį, pavaišinu jį obuoliais.
- Eisiu aš jau, meile.

Atkeliauju pas žirgelį nešina visais ganyklai reikalingais daiktas. Paskui mane į gardą įeina grūmė. Pasisveikinu su žirgeliu paduodama šviežutėlę morkytę. Patapšnoku per kaklą, perbraukiu ranka per plačią bėrio krūtinę. Paimu minkštas, ganyklų reikalam skirtas apsaugėles ar kaip tai pavadinti ir uždedu ant priekinių kojų, kol Laura susigavusi bėrio galvą mauna ant jos kantarą. Atsistojusi paglostau žirgelį ir prisegu virvę. "Įteikiu" ją Laurai ir paraginu bėrį vesti į laisvą ganyklą.

ŽIRGAS GANYKLOSE PORAI DIENŲ.

ŽIRGAS PARVESTAS GRŪMĖS.

Atkeliauju pas porą dienų levadoje poilsiavusį bėrį. Paglostau švelnų, dar šiandien grūmės ryte išvalytą žirgo kailiuką. Perbraukiu delnu per kaklą, patraukiu link nugaros kur ir lieka ranka. Bėris pasuka galvą į mane.
- Ką pasakysi, gražuoli?
Kaip visad "pasišnekėjusi su savim", tyliai išsitraukiu šepetį, supurškiu natūralius šėrius šprajum ir perbraukiu blizginančiu skysčiu visą bėriuko kūną, uodegą, karčius. Baigusi nukeliauju atsinešti bintų, juos užvynioju ant plonyčių grožio konjyčių, tada ant nugaros patupdau pobalnį, ant jo paminkštinimą su balnu. Neskubėdama užsegu pavaržą, lipukus. Galiausiai pasitikrinu pentinus, paimu steką iš spintelės ir užsegusi bėrio kamanas išsivedu jį laukan, kur pasidarysim lengvą treniruotę.

Įvedu Montį į gardą. Čia greit nuimu balną, kamanas, nubintuoju kojas ir viską prie gardo sutvarkau. Iš dežės paimu šaldantį kojų-raumenų gelį, eviją, cinko oksido tepalą, jodą, vatos gumulėlių ir purškalą kanopoms. Jautruoliui po drėgnų ganyklų atsirado nedidukas gruodas ir pradėjo minkštėti, pūti kanopos padas, bet greit šitus reikaliukus susitvarkysim. Susidedu visas priemones ant plačios ėdžių atbrailos ir pasiimu eviją. Patepu ja lūpų kampučius, paskui įtrinu kojas šaldančiu geliu. Nusivaliusi rankas į drėgną servėtėlę paeiliui pakeldama galines papūvusias ir gruodą turičias kojas išpurškiu jas dezinfekciniu purškalu, tada deguto purškalu, galiausiai patepu gruodą jodu ir ant viršaus gerokai užvarau cinko oksido tepalo.
- Viskas, zuiki, kankinimai baigti.- sakau pavaišindama žirgių morką ir susirinkusi daiktus išeinu.

Atkeliauju pas žirgelį su geromis, jam gal nelabai, bet man tikrai smagiomis žiniomis. Po kiek kraupoko ryto noriu atsipalaiduoti, nors vis dar iš galvos neišeina naujokėlė Mic Mac. Vargšė kumelė... ir kas jai ką padarė... Praveriu Mončio gardo duris. Žirgelis iš kart prieina arčiau ir apuosto kišenes.
- Smaližiau tu...- tariu traukdama saują džiovintų morkų gabaliukų iš kišenės.- Turiu tau naujienų - dalyvausim varžybėlėse, bet iki to turim gerokai padirbėti, prisiminti visai paprastus dalykus, tad bėgsim šiandien kokį nors mėgėjų testą. Vis tik kiemo varžybėlės, o testo dar nėra paskelbto...
Vis dar mąstydama apie naujokėlę ryžikę valau Montį. Neužilgo baigusi pabalnoju. Nebintuoju kojų, nieko rimto nedarysim, tik pasitreniruosim bėgt kokį lengvutį testą. Susitvarkius išsivedu žirgelį...

--

Grįžtam po treniruotės. Montis puikiai bėga testą, gal kiek persistengdamas, bet aaaai.... tik man dar reik labai tobulėti ir prisitaikyti prie bėriuko.
Nubalnoju Montį, nuimu kamanas. Kaip visad patepu, papurškiu kanopas, patikrinu kaip gyja gruodas ir dar užvarau ten cinko oksido tepalo.
- Varžybom turi būt sveikas,-sakau,- šaunuoli, iki.
Sutvarkiusi inventorių prie gardo keliauju toliau.

Grįžus po varžybų apdovanoju žirgių skanėstais ir nusprendžiu paleisti su Quintago į maniežą prasibėgti. Paglosčiusi susidomėjusio bėrelio sprandą užmaunu jam kantarą, perbraukiu šepečiais per švarų kailiuką, iškrapštau pasaguotas kanopas, iššukuoju karčius ir uodegą. Prie kantaro prisegu vedžiojimo virvę ir ant nugaros užmetu gūnią.
- Einam pabėgiot?- išvedu prunkščiantį bėrį į maniežą.

Po smagaus pasilakstymo parvedu Montį. Šis pavargęs ir nukabinęs galvą žemai įsliūkina į gardą paskui mane. Tikra Q' priešingybė. Paglostau žirgelį, nuimu apsaugas ir kantarą. Pavaišinu skanėstais ir palieku su gūnią.
- Čiau,- pakšteliu į nosytė bėriui ir išeinu pas kitus žirgelius.