Quintago

[You must be registered and logged in to see this image.]
Eurocommerce Quintago
Žirgo kilmės linija: Quidam de Revel x N Cassina
[You must be registered and logged in to see this image.]
Quintago - dar labai jaunas, bet perspektyvus eržiliukas, jau susilaukęs daugybės susidomėjimo. Tai ateities žirgas - ruošiamas geriausių trenerių jis pasieks daug. Quintago turi savitą charakterį, kurį supras ne kiekvienas. Vienam jis pasirodo mielas ir jaukus draugas, o kitam - nesuvaldomas eržilas. Žirgelis puikiai moka atsirinkti raitelius ir jį supančius žmones. Tikiuosi aš būsiu viena iš tų laimingųjų, kuriuos šis žirgas pasirenka draugais ir mes pasieksim daug.

[You must be registered and logged in to see this image.]

Žirgo inventorius:

Spoiler:

Įsivedusi nerimstantį bėrį į arklides patraukiau prie jo naujojo gardo. Žirgelis stovės šalia manojo Mončio. Tikiuosi jie gerai sutars. Nieko nelaukdama prisirišau naujokėlį prie gardo ir nuėmiau kelionines apsaugas. Po jomis, nežinia kodėl buvo užvynioti bintai, p po jais dar ir pobinčiai. Senieji savininkai pasistengė, kad mažylis saugiai keliautų. Nubintavusi visas kojas perbraukiau ranka per aukšto žirgo nugarą. Quindo atsuko savo galvą į mane ir sušnarpštė. Padaviau jam obuolį.
- Sveikas atvykęs, gražuoli.- pasakiau rišdama virvę.
Įvedžiau žirgelį į gardą, bet kantaro dar nenuėmiau. Atidariau lauko levadėlės duris ir ten nusivedžiau žirgelį. Gretimoje levadoje kaip tik stovejo Montis. Privedžiau eržiliuką susipažinti. Šis sužvengė, papūtė uodegą ir vė pradėjo trypčioti, o Mont tik abejingai stebėjo eržiliuko bandymą patraukti dėmesį. Jam nurimus priėjo arčiau "apsiuostyti". Nuėmiau Q's kantarą ir taip palikau jį su Mont.

Atkeliauju į arklides nešina nauju Quintago inventoriumi, kurį sudedu šalia jo gardo. Pasiimu porą morkų ir nešina kantaru bei vedžiojimo virve įeinu į gardą. Bėris manęs visiškai nelaukdamas stovi lauke ir bičiuliaujasi su Le Mont d'Or. Prieinu prie eržiliuko ir paduodu vieną morką jam, kitą - Mončiui. Užmaunu ant didelės bėriuko galvos kantarą ir veduosi jį į gardą, kur prisirišusi valau. Kūnas palyginus švarus, tad ilgiau užtrunku iš uodegos krapštydama pjuvenas, valydama kanopas. Iššukuoju ilgus, bet nenutriušusius karčius. Sugalvoju juos supinti į "eržilo kasą". Tą ir padarau, baigusi galą užtvirtinu keliom gumytėm. Nužvelgiu savo darbą - puikiai atrodo. Nieko nelaukdama imu bintus ir jais užbintuoju laibas, ilgas Quinčio kojeles. Eržilas visą tą laiką ramiai stovi laižydamas druską. Baigusi bintuoti paplekšnoju jo raumeningą kaklą ir susirandu kamanas. Jas užmaunu ant bėrio galvos. Šis muistosi ir neleidžia užsegti dirželių, tad griežtai trukteliu žąslus.
- Raminkis.- dar ramiai tariau,- Raminkis!
Vos susegus dirželius prisegu prie žąslų kordą ir veduosi bėrį pasivaikščioti.

--

Grįžome po smagaus pasivaikščiojimo ir pabraidymo, pasilakstymo prie jūros. Bėris puikiai klausė, tad smagiai praleidome laiką. Garde bekalbėdama su juo lėtai nubintavau kojas ir nuėmiau kamanas. Kadangi bėriui įbėgus į vandenį nebuvau nubintavus kojų - bintai buvo kiaurai permirkę. Nunešiau juos į lauką padžiauti, pavaišinau Quint. morka ir sutvarkiusi visus daiktus išėjau.

Atkeliauju pas Quint'į . Arklidėse daugybė naujų žirgelių, aplinkui šurmuliuoja raiteliai, veterinarai, arklininkai. Pasisveikinusi su pažystamais atsidarau bėrio gardą. Šis stovi atsisukęs, bet į mane per daug nereaguoja, tik pakraipo ausytes ir pakinkuoja galva. Šiandien bus mūsų pirma šokimo treniruotė. Dėje, varžybose dalyvauti negalim - nenoriu perspausti penkiamečio šokant jam kiek per dideles kliūtis. Tačiau pasidarysim šaunią treniruotę, pastebėsim raitelius, šoksiančius varžybose. Paglostau bėrio kaklą ir užmaunu jam naujutėlį mėlyną kantarą, prisegu virvę ir pririšu žirgelį. Pasiėmusi šepečius braukiu jais per bėrio kūną. Baigusi iššukuoju karčius, uodegą, iškrapštau kanopas. Tik jau imdama balną pastebiu, kad ant gardo durų prisegtas veterinarės raštelis, greit permetu jį akimis. Puiku. Užsegu bėriukui apsaugas ir pabalnoju, užsegusi pavaržą paimu kamanas ir jas užmaunu ant nemažos eržiliuko galvos. Susegu visus dirželius ir pasiimu šalmą, steką, pasitikrinu pentinus esančius ant kojų. Plačiau praveriu gardo duris ir išsivedu žirgą.

--

Po treniruotės grįžtame su Quinčiu abu pavargę. Bėris eina nuleidęs galvą, visiškai atsipalaidavęs. Greit nubalnoju jį prie gardo, nusegu apsaugas, kojas įtrinu šaldančiu geliu, kadangi ežere jų atsivėsinti nespėjome. Įvedu Q į gardą ir ten nuimu kamanas. Pavaišinu bėriuką morkomis, į pietums patiektas avižas įberiu vitaminų ir česnako granulių. Bėrytis greit pradeda kirsti savo pietus. Tyliai pasišalinu ir uždarau gardą.

Atkeliauju pas žirgelį nešina minkštomis apsaugėlėmis, kantaru ir virve. Praveriu gardo duris ir viską sumetu ant pietums pateikto šieno, pavaišinu žirgelį šviežia morkyte, tada rnaka perbraukiu per stambų sprandą ir paplekšnoju krūtinę. Pasigavusi galvą uždedu kantariuką, prisegu virvę, ją permetu per mažiaus kaklą, kol atsitūpusi segu priekines apsaugėles. Baigusi atsistoju, nuo kelnių nusivalau pjuvenas ir paimu į ranką virvę.
- Keliaujam, draugyti?

ŽIRGAS GANYKLOJE PORAI DIENŲ.

ŽIRGAS PARVESTAS GRŪMĖS.

Atkeliauju pas jau senokai lankytą Q. Man įėjus į gardą šis rodos pradeda švytėti - jaunas eržiliukas pastato savo dideles ausis ir prieina manęs apuostyti. Atkišu jam ranką su skanėstais, o kita paglostau snukutį, pasukioju ratukus baltoje bėrio žvaigždėje ant kaktos. Galiausiai patapšnoju per tvirtą sprandą ir užmaunu kantarą. Prisirišusi garde greit prasivalau bėrelį, iškrapštau kanopas, iššukuoju uodegą ir karčius. Tada ant nugaros užmetu ploną gūnią, kantarą pakeičiu kamanėlėmis, užsegu kojų ir kanopų apsaugas ir prisegusi kordą išsivedu į maniežėlį.


Parvedu energingą Quintago. Šis po pasilakstymo rodos įgavo dar daugiau energijos, tad vesdama į gardą turiu gerokai užtraukti žąslus, kad šis sustotų. Palieku eržilioką su gūnią, kol dar sušilęs, nuimu kamanas ir apsaugas.
- Iki, gražuoli,- padavusi skanėstą atsisveikinu su bėreliu.