Mic Mac Du Tillard

[You must be registered and logged in to see this image.]
MIC MAC DU TILLARD

Mic Mac - puikių kraujų Selle Francais veislės 12 metų (20/05/2000) kumelė. Mic Mac tėvas - Cruising. Motina - Quangara nuo Galoubet A. Sartės ūgis - 165cm, bet ilgos ir grakščios kojos kyla aukščiau 160cm nenumesdamos nė vienos karties ir garantuodamos pergales. Mic Mac - pačiam jėgų žydėjime!

[You must be registered and logged in to see this image.]

Ilgakojės konkūrinės kumelės ieškojau ilgai, bet dėje nesėkmingai. Galbūt koją kišo per dideli reikalavimai, o galbūt tiesiog nebuvau pasirengusi sutikti žirgo, su kuriuo nenorėsiu skirtis ilgai, bet... vaikštinėdama vieno užsienio žirgyno arklidėse žvelgiau į kortelių, esančių prie gardų informaciją, net nepažvelgdama į smalsius iškištus žirgu snukučius. Visi žirgai tyliai stebėjo lankytojus, tačiau viena kumelė, stovėjusi vienam arklidžių kampe bandė atkreipti dėmesį į save. Pakėlio akis ir žvilgtelėjau per gardo duris. Kumelė erviuose savo namuose iškėlusi uodegą prunkšdama ir žvygaudama slankiojo ratais. Nekreipdama dėmesio į žavią ryžikę permečiau į informaciją prie gardo, rezultatus. Tai mane nustebino - tokia smulkutė kumelė startuoja GP konkūro varžybose ir skina pergales. Tai atitiko pagrindinius mano reikalavimus, o dar nuostabi išvaizda... Buvau pakerėta, bet laimė ilgai nesitęsė. Gavau tris dienas susipažinti su Mic Mac ir nuspręsti - perku ją ar ne. Galėjau ją jot, vedžiot, vaikyt... pažindintis. Pirmoji diena prasidėjo gan gerai, iki tol, kol išsivedžiau ją vaikyti. Vaikant ji vos manęs nenuspyrė, vis lipo ant galvos ir visiškai neklausė. Padoriai nepavaikiusi parvedžiau ir pastačiau į gardą. Antra diena tas pats, bet nepasidaviau ir į galą vaikymo kumelė pradėjo klausyti elementarių mano nurodymų. Trečią dieną nusprendžiau ją joti. Grūmė atnešė kamanas su laužtukais. Nustebau - kam konkūrinei kumelei laužtukai? Bet pakamanojau ją tomis kamanomis. Išėjom joti. Nukeliavau ant žemės tris kartus, bet nepasidaviau ir kumelė tai jautė. Galiausiai peršokom porą nedidelių kliūtelių ir situatsiją valdžiau aš. Ugninė, karšta ir nevaldoma kumelė, nusprendžiau, kad keliaus pas mane. Žiūrėsim, kaip mums seksis čia - Satino žirgyne :)

[You must be registered and logged in to see this image.]

Prie Mic Mac gardo:

Spoiler:

Mic Mac įvesta grūmės 2012 08 20 vakare.

Apniukusį rytą atskubu į Satino arklides. Jau vakar grūmė skambino, kad Mic Mac atkeliavo, bet buvau per daug užsiėmus, kad atskubėčiau pati pastatyti kumelės. Na, tikėkimės viskas praėjo sklandžiai. Vos ne šokinėdama iš laimės praveriu kumelės gardo duris. Pagaliau turėsiu princesę, kurią galėsiu puošti barbiškomis spalvomis. Tačiau... Įėjusi į gardą pamatau vargšę kumelytę stovinčią su nutrūkusia virve, kantaru, kelionine gūne ir suplėšytomis apsaugomis. Net negaliu įsivaizduoti kas čia vakar dėjosi, nes kumelės visas kaklas nusėtas įbrėžimais, panašiais į steko ar dar blogiau - botago kirčius. Greit iš kišenės traukiu morką ir duodu ją Mic Mac. Kumelė atsargiai, vos ne drebėdama ją apuosto ir labai atsargiai paima. Lėtai, sunkiai sučiaumoja. Dieve, kas galėjo šitaip nuskriausti vargšę kumelę? Kol vargšė ryžikė dar čiaumoja morką, bandau perbraukti jos baltą nosį ranka. Visas baltas laukas taip pat nusėtas įbrėžimų. Kumelė atsitraukia. Pradedu ją raminti balsu, bet suskliaudusi ausis Mic Mac atsitraukia į tolimiausią gardo kampą.
- Eeei, ramiaaaa, uuuupaaaa...- nutęsiu balses mėgindama nuraminti ryžę ir nuimti visą trukdantį inventorių nuo jos kūno.- vargšė kumelaitė
Paduodu dar saują smulkintų morkų ir prieinu iš vargšės šono, atsegdama kantarą. Kumelė leidžiasi jį nuimti palenkdama galvą. Po nutriušusiu kantaru išryškėja jo nuospaudos, nutrynimai. O varge - mintyse galvoju. Kaip pora mėnesių gali pakeisti žirgą... Labai neskubėdama pakišu ranką po ryžės nosimi, ši atsargiai ją apuosto. Galiausiai leidžiasi perbraukti kaklą ranka. Ji nuslysta prie gūnios užsegimo. Greitai atsegu ją atidengdama suplukusį kumelės kūną. Metu gūnią ant žemės ir nužvelgiu suvargusią kumelę - kūnas nusėtas žaizdomis, šonkauliai ir visi kiti kaulai tiesiog šviečia pro sunykusius raumenis. Susiimu už galvos. Ką dabar daryti? Nusprendžiu, kad pirmiausia nuimsiu nuo kojų tuos skarmalus, likusius iš kelioninių apsaugų ir keliausiu tiesiai pas veterinarę.
Šiaip ne taip, po valandos kuitimosi pavyksta nuimti apsaugas. Švelniai, stengdamasi nepriliesti sužeistų vietų paglostau kumelę, tada paduodu dar saują morkų. Viską sutvarkau, įpilu kumelei avižų, žolės granulių, česnako miltelių ir šiek tiek vitaminų pradžiai, kol veterinar paskirs tikslų gydymo-atstatymo būdą. Ant nosies esančias žaizdeles pavyksta patepti minkštinančiu ir dezinfekuojančiu tepaliuku, tačiau kitur vargšė ryžė nesileidžia. Be proto įsiskaudėjusia galva palieku kumelę kertančią pašarus ir važiuoju pas veterinarę...

Atkeliauju aplankyti kumelės jau išsiaiškinusi visas smulkmenas dėl jos. Veterinarė kol kas išvykusi, todėl negali apsilankyti. Nusprendžiu, kad reik pačiai sudaryt kumelei valgiaraštį ir sugalvoti ką čia daryti. Gi vargšė negali sėdėti uždaryta garde visą laiką. Nusprendžiu, kad šiandien galėtume eiti pasivaikščioti prie jūros, kadangi Mic Mac jau kaip ir priprato prie žmonių, nors jais dar visiškai nepasitiki. Kiekvieną dieną prie jos budi grūmė, pratinasi. Įeidama į mažės gardą pasisveikinu su Laura, tada nuskubu prie gardo kampe tūnančios kumelaitės.
- Labas, gražuole,- sveikinuosi po ryžikės nosimi pakišdama ranką su džiovintų morkų gabaliukais.
Kumelė jau leidžiasi uždėti kantarą, paglostyti, bet kojų dar nekelia, o prie jų prisileisti neleidžia. Perbraukiu ranka per kaklą iki nugaros. Mic Mac sudreba, bet nesitraukia, tik pakreipusi galvą stebi. Paglosčiusi kumelę užmaunu jai kantarą ir prisegu virvę.
- Keliausim apsidairyt,- sakau dar galvodama ar nevertėjo geriau dėti kamanų... bet prisikemšu pilną kišenę skanėstų ir išsivedu kumelę. Laura pasiveja mus ir eina šalia.

--

Parvedam su Laura kumelę jau pabraidžiusią jūros bangose ir pasiganiusią plačioje Satino ganykloje. Vos įėjus į gardą nuimu kantarą ir atidarau levadėlės duris. Eisiu vėliau susitarti, kad ten dėtų šieną ir jei įmanoma - atneštų nupjautą žolę čia. Praėjo tik pora dienų, bet labai džiaugiuosi kumelės pažanga. Ji jau leidžiasi glostoma ir panašiai. Viskas bus tik į gera :)) prieš išeidama prikraunu pilną šienmaišį, pripilu žolės granulių, šiek tiek avižų, muslių, likusias džiovintas morkas ir vitaminus.
- Skanaus ir iki, ryže, susimatysim rytoj,- pasakius išeinu geresnės nuotaikos nei atėjau.

Atkeliauju pas kumelę nešina vaikymo inventoriumi. Per porą savaičių kumelė jau pradėjo prisileisti arklininkus, mane ir grūmę Laurą, o ir apvalumai pradėjo ryškėti, žaisdos busvo sugijusios ir ant senesnių buvo matyti ką tik užaugęs dailys ryžas kumelės kailiukas. Į kumelės gardą eiti jau buvo gera, o ne baugu, kaip kad pirmąsias dienas. Nuo šiandien prasidės ilgas, bene porą mėnesių truksiantis kumelės vaikymas ir iš naujo pratinimas prie balno, raitelio svorio ir kliūčių. Po to prasidės jojimas, po truputį pratinant ryžikę prie krūvio.
Praveriu gardo duris ir iš kart sulaukiu susidomėjusio kumelytės žvilgsnio. Po nosimi jai pakišu skaniukų ir įeinu. Užmaunu žaviai kumelei kantarą ir prisegusi virvę veduosi į koridorių, tan valyti žirgus patogiau. Vis dar valome kumelę tik su švelniais šepečiais, kadangi manau, kad jai būtų nemalonu, kad kas braukytų guminį ar plasmasinį šepetį per atsikišusius kaulus. Nuo tokio kiek ilgesnio valymo būdo Mic Mac kailiukas visad blizga. Po pusvalandžio baigiu valyti.
- Na ką, šiandien jau dėsimės laisvus parišimus ir pradėsim augintis raumenukus,- sakau užbintavusi kojas, ant pobalnio dėdama vaikymo balnelį ir kantarą keisdama caveson vaikymo kantaru-kamanėlėmis.
Surinkusi visą kitą reikalingą inventorių išsivedu pravaikyti ryžikę.

Grįžtame po pusvalanduko, kumelė kupina energijos smagiai palakstė, o man buvo gera žiūrėti į ją tokią laimingą ir energingą. Greit nusegusi vaikymo balnelį, nubintavusi kojasi ir nuėmusi caveson sutvarkau inventorių ir paleidžu ryžikę į gardą, kur įtrinu kojas bei pečius šaldančiu-šildančiu geliu, nes manau, kad po pirmos dienos šiokio tokio krūvio gali skaudėti raumenukus. Baigusi pavaišinu smalsuolę Mic Mac skanėstais ir atsisveikinusi išeinu. :))

Atkeliauju jau pas gerokai papilnėjusią ir formas per kelis mėnesius atgavusią kumelę. Ši mane atpažysta dar prieš įeinant į gardą ir iškiša galvą pro duris. Štai tas gyvūnas, kurį aš nusipirkau, o ne tas, kurį man atvežė į Satiną. Švytiniu veidu atidarau gardą ir padavusi kumelei morką užmaunu kantarą. Iškrapščiusi kanopas, užsegusi apsaugas ir prisegusi kordą išsivedu kumelę į maniežą palakstyti, prieš tai prigriebdama gūnią.

-

Parvedu ryžikę. Ši tiesiog bėgte įbėga į gardą ir ten sustoja. Greit nusegu apsaugas, nuimu kantarą.
- Na ką, gražuole. Smagiai palakstei...
Padavusi porą morkų, kiek laiko pastebėjusi gražuolę išeinu paskui save uždarydama gardo duris.