Išjodinėjimo žolės aikštė

Šį kartą su Le Mont d'Or atkeliaujam čia - į žolinę išjodinėjimo aikštę. Galbūt dėl to, kad nežinom koks gruntas bus varžybose, o žirgui reik pamatyt visko, o galbūt ir dėl to, kad čia atokiau, mažiau žmonių ir niekas mums netrukdys treniruotis. Įeinam į aikštę ir iškart blauzda nustumiu žirgelį prie sienelės. Apeinam ratuką, tada susirenku pavadžius ir raginu Goldie risčia. Žirgeliui puikiai tinka ši "pravardė". Galvos neimu, bet vis spaudžiu blauzda pirštais kabindama pavadį, kad Montis leistų galvą žemyn - kaip visada apšilimui noriu žemyn-pirmyn. Bet matyt naujas gruntas daro savo ir bėris tiesiog skrieja risčia. Stipriai atsispirdamas galinėmis tikriausiai jis pakyla į orą. Bent jausmas toks. Sunku išsėdėt, o žirgas netį pavadį nereaguoja. Stipriai atsilošiu, įsikertu keliais į balną ir griežtai suspaudžiu pavadžius. Montis nepratęs prie tokių jam griežtų veiksmų, tad sustoja kaip įkirstas. Vėl raginu jį risčia, šį kart jau griežčau laikydama pavadžius. Blauzda nubaudžiu žirgą ir vėl bandau pirmyn-žemyn. Mont kiek atsipalaiduoja, bet vis dar bėga aukščiau nei įprastai keldamas kojas. Aprisčiavus porą ramesnių ratukų nusprendžiu pakelti Montį į zovadą. Greit spusteliu išorinę koją ir bėris iš risčios kyla į zovadą. Pazovaduojam tiesiąja iki kampo, kur persivedu žirgą į risčią ir galiausiai į žingsnį.
- Šaunuolis. O dabar bėgsim testą.
Porą minučių pažingsniavę išeinam iš aikštės. Įjosim kaip per varžybas. Nusijuokiu. Aprisčiuojam voltą už aikštės, sutelkiu žirgelį švelniai sudirbdama pirštais, spusteliu porą kart blauzda. Nekeliu rankų per daug aukštyn, neprašau aukšto prastatymo. Vis gi vyks tik kieminės varžybos, niekas nepersistengs su pastatymais, jei iš vis reikės sutelktos risčios. Nusitaikom su Mont per patį įėjimo viduriuką. Tvirčiau įsėdu į balną, pastumiu bėrį blauzda, suteikdama sutelktai risčiai platumo, grakštumo. Dar prieš X prispaudžiu kelius tvirčiau prie balno, vos vos ložteliu atgal. Žirgas sustoja kaip tik per viduriuką, gražiai laikydamas visas kojas lygiagriačiai. Pasibandau pasisveikinimą - mesteliu ranką atgal palenkdama galvą žemyn. Vėl pasiėmusi pavadžius į abi rankas suspaudžiu blauzdom bėrio šonus ir šis pajuda iš vietos risčia. Greit sudirbu blauzda-pavadžiu, kad iš kart susitelktume. Pentinu užkabinu šonus ir nujojame dailia risčia į kitą aikštės galą. Ties C išsilenkiu žirgą apie savo kairę blauzdą ir dešine pasuku visą jo korpusą. Kampe taip pat gražiai išlenkiu žirgą. Pasiekiame H - palaisvinu pavadį, dar pridedu blauzdos. Jaučiu kaip pasikeičia žirgo risčia, tad labai apsidžiaugiu. Paspaudžiu dešinę blauzdą nustumdama bėrį istrižaine per X į F. Dar prieš F prisimenu pirmosios trenerės mokymus - "raidės pasiekimas dar nereiškia puikiai atlikto elemento,- tada ji kalbėjo apie skersavimus,- žirgą išsilyginti turi tiesiai su balnu - tik tada gausi aukščiausius įvertinimus." Taigi vos pasiekus sienelę nustumiu žirgo galines prie sienelės ir kaip tik su F ir žirgo šonu mes išsitiesinam. Pakeliu pavadžius vos pastebimai aukščiau ir sudirbu jais, spusteliu blauzda - paminkau žirgo šonus. Jis vėl pereina į sutelktą risčią. Trumpąją sienelės dalį kaupiuosi "petys vidun" išsilenkdama žirgą gražiai posūkiuose aplink dešinę blauzdą. Ties K neskubu staigiai ir grubiai "minti" žirgo šonų blauzda ir tąsyti pavadžių. Tiksliai išorine blauzda ir vidiniu pavadžiu išsumiu Mončio petį į vidų, aiškiai pajausdama risčios takto pasikeitimą. Goldie manęs niekada nenuvilia, tik pati galiu primalti klaidų. Vis dėl to auksinis bėris pamosikuoja uodega ir suskliaudžia ausis - per griežtai laikau pavadį, tad nedelsiant atlaisvinu kumštuką, kad nebūtų problemų. Perbėgam E, turiu laiko atsatyti žirgą į vietą ir išsilenkti apie dešinę blauzdą. Voltas. 10m. Nors nesudėtinga, bet nelengva dailaus volto nepaversti į kiaušinį. Prilaikau išorinę ranką vidine išsilenkdama bėrio korpusą, o kaire sukdama jį. Vos prisigretinus prie sienelės tiesinu žirgą, sudirbu pavadžiu ir pentinu brūkšteliu toliau už pavadžos išmesdama galines kojas į vidų. Kaip ir darant petys vidun pasikeičia risčios taktas. Blauzda palaikau žirgo pusiausvyrą kad nevirstų nė į vieną šoną. Prisigretiname prie H, kur vidine koja nustumiu žirgo galines kojas prie sienelės ir jį išlyginu, palaisvinu pavadį ir spusteliu blauzda. Žirgas nežymiai ištiesia kaklą, laisviau dėlioja kojas.... Pagiriu Montį ir nusprendžiu nebaigti testo, kadangi daugiau nieko "sudėtingo" nebus, tad tik pasikeliu žirgių zovada, susistabdau pagiriu ir keliaujam namo.

Kol dar ruduo nerodo savo vėsaus ir spalvoto apdaro, atkeliaujam su Adelaide į išjodinėjimo žolinę aikštę. Vos čia įžengus kumelę ima mane tysti paėsti žolės, tačiau negalėdama jai to leisti, trukteliu pavadžiu ir sudrausminu ją. Adi pakelia galvą ir užlenkus ausis stovi ir spokso į niekur. Išsitraukusi kilpas sėdu ir pasiėmus ilgą pavadį apeinu ratą per visą aikštę. Paglostau kumelės kaklą man balsu ją stabdžius ir pasiimu pavadžius. Švelniai pradedu lankstyti galvytę, tačiau neskubėdama ir blauzda platinu/trumpinu žingsnį. Norėdama atsiminkštinti kumelę, jai kramtant žąslus, vos pastačius gerai galvą imu ją glostyti.
Po šiokio tokio apšilimo žingsny paraginu Adi ristele ir mes švelniu kontaktu apriščiuojam ratą per aikštę ir susukę voltą, pakeičiam kryptį. Paglostau kumelę sustojus ties viduriu ir paraginus žingsniu, einu iki kito kampo ir iš ten vėl keliamės ristele.Po truputį gaunu kontaktą tokį, kokio noriu, tad dar kelias minutes pariščiavus pereinu į žingsnį.
Po kelių minučių apėję porą ratų numestu pavadžiu, pakeičiame kryptį ir pariščiavę iki vientiso kontakto pasikeliame zovada. Lygia zovadėle kabindami žolės danga, mes su Adi mėginame rasti bendrą kalbą. Lengbvai platinant ir trumpinant ji ima atminkštėti, ir po rato ties viduriu, padariusi perėjimą, pasikeliu zovada iš kitos kojos.
Po zovados abi atsipūtę pasivaikščiojam ir baigus, nušoku žemėn, sutraukiu kilpas ir atveržus pavaržą nusivedu kumelę arklidžių link.