Žolės takas

Kadangi vėjo beveik nėra, visur vien sniegas, nusprendžiu ateiti čia. Stormy šoka į orą pamatęs, kad visur plyni laukai, tačiau nepabūgusi pataisau puspoponį ir keliu risčią. Iškart prisiimu galvą, pasukioju į šonus. Bėgam, kur maždaug turėtų būti takas, nes žiemą jis nenaudojamas. Šiandien žadu jį nukankinti ristele ir duoti tik šiek tiek zovados. Risčiuoti sunku, mat reikia klampoti po sniegą, plius į kalnelius, nuo kalnelių ir pan. Pasisukiojam voltais, kad visai neatbuktų, darom staigesnius posūkius. Stoviu balne, Get vis paspiria orą, bet tai tik suaktyvina jo užpakalį. Apibėgam visą ratą, apžiūriu eržilo kaklą - sušilęs. Paploju per jį, pereinam į žingsniuką.
- Cha, žinosi tu man, - nusišypsau.
Pasisukiojam beveik piruetais, visai smagiai gaunasi. Žygiuojam į visas puses, kartais pakylam ristele pūstelėjus netikėtam vėjui. Šiek tiek pailsėjus vėl ristinam, tik jau į kitą pusę. Į ją tenka laikyti žirgą, nes sunkiai jam kažkaip gaunasi, vis pagiriu, paraginu, pagiriu. Prabėgus gal pusę rato apsisukam, žingsnis iškart platėja, ilgėja ir aktyvėja. Nusišypsau, Stormy pajunta atsipalaidavimą ir persirita į lengvą kenterį. Paploju per kaklą, neleidžiu užgesti, bet neleidžiu platėt. Judam ramiai, energingai, vis paglostau kaklą. Vėl pūstelėjus vėjui Stormis tūpteli, spiria ir pradeda neštis. Priglundu prie kaklo ir prastumiu pavadžiais. Nu, bjaurybe, bėk dabar. Bėris prasiplatina ir varo kiek įkabindamas, kas kažkiek laiko prastumiu, iš lėto įvedu į posūkį ir dar paraginu. Jaučiu, kaip buksuojamės, bet neleidžiu prilėtint, žinos, kaip su manim juokaut. Apibėgam gal ratą, gal mažiau. Paploju per kaklą ir Stormy iškart pereina į žingsnį. Paduodu cukraus, pažingsniuojam, kur nėra vėjo.
- Cha, žinosi, - šypteliu ir patraukiam link namų.

Ateinam su besitrikinėjančiu Rabbit Bounty. Tai jis nuo vėjo pasibaido,tai nuo paukščio.. Bet visą tai,kad atkreiptų dėmesį. Greit užšoku ant horsiuko ir sudrausminu. Žingsniuojam,lankstau žirgo galvą,tai į vieną pusę,tai į kitą pusę. Po kelių minučių paraginu riščion. Žirgas pasikelia ir ramiai bėga. Aš kilnojuosi ir tvarkau pavadukus. Pasisukiojam voltukais. Kai praristinam jau visą ratuką prie sarto linijos raginamės zovadon. Žirgui neleidžiu skčkuot,kol kas tik lengva zovada. Zovaduojam ir taškomės. Pasilenkiu už žirgo,kad likčiau mažiau purvina. Taip apzovaduojam vieną ratuką. Pagiriu eržiliuką.
-Aj šaunuolis,aj gerutis.-paplekšnoju per kaklą.
Leidžiu žirguui atsipūsti,palankstau galvą,susuku voltuką. Priartėjam prie starto.. Viesn.. du ... trys... Nešamės. Raginamės kiek galim,kenteriuojam visa jėga. Žirgas buksuoja,kadangi labai daug purvo. Vėjas skrieja pro mūsų,o mes pro jį. Įpusėjam,o žirgas net nejaučia. Pasiraginu steku ir lenkiuosi prie žirgo kaklo,įtempiu pavadžius ir laikausi blauzdomis. Įsikimbu dar ir į karčius. Labai energingai nešamės. Saulė kaitina veidą,o paukščių čiulbesys lekia pro mus tokiu greičiu,o gal,tiksliau mes pro jį.. Žirgas puikiai prabėga. Finišo linija perskiejam,todėl stojuosi ir stabdau žirgą. Bounty šnpuoja,o aš jį griu. Nušoku nuo žirgo,permetu pavadžus ir vedu arklidėn Kiškį.

Atjoju čia su besispardančiu, besidraskančiu Get Stormy. Lankstau jį į šonus, atėjus į taką, kuris jau po truputį pradeda augt, ryškėt, kylam ristele. Pasukioju galvą į šonus, suvibruoju ir atleidžiu, kad neužkąstų. Bėgam vieną ratą, kadangi čia kalnai, nuokalnės, tad eržilas gana greitai sušila. Pervedu jį į žingsnį, žingsniuojam į kitą pusę su lankstymais, voltais, serpantinais. Apsipūtus toliau ristinam, šiek tiek į vieną pusę, šiek tiek į kitą. Visai neblogai gaunasi, tad pasikeitus kryptį į priešingą tai, kuria bėgam visuomet, pakeliu kenterį. Žirgas baisiausiai užsišakoja, bet pridedu steko ir išjudam, tiesa, nekaip. Kenteriuojam į šią pusę gal keturis šimtus metrų, tada per pusvoltį keičiam pusę ir išjudam į patiesimą. Paraginu arklį į priekį pavadžiais, pasilenkiu prie kaklo. Išlaikau jį šalia vidinės įsivaizduojamos sienelės, kartais išbėgam į plyną lauką, bet trumpam. Apibėgam penkis furlongus dideliu greičiu, mat nors abejotina, kad su Stormiu startuosim, jis turi ir kitą, nenutrūkstančią, karjerą. Šis takas yra aštuonių furlongų ilgio, tad likusius tris kenteriuoju ramindama žirgą, girdama už puikų darbą. Čia bėgti sunkiau nei hipodrome, nes čia pilna kalnelių, galima paslysti, nors mažai tikėtina. Baigus ratą pereinam į risčią, paploju per kaklą kilnodamasi.
- Man atrodo, tu šiandien būsi greičiausias mano jotas arkliokas iš visų, - nusišypsau per vėją.
Sustabdau žirgą, žingsniuodama paduodu skanėstą. Dar pavaikštom, o tada neriam į mišką namų link.

Atžingsniuoju į žolės taką su Get Stormy. Šis visas nerimstantis, jau pasiilgęs lenktynių. Pagal charakterį turėtų gana gerai pasirodyti, žiūrėsim, kaip pagal kojas. Pasisukiojam voltukais, tuomet pakylam ristele. Žirgas bėga plačiai, traukdamas. Neleidžiu gultis ant rankų, pasukioju galvą. Apibėgam visą ratuką, o jis nėra toks ilgas. Žinoma, kadangi čia yra visokių kalnelių, tai visai patinka čia, ypač su zapadlistu Get. Apšilus pakylam ramiu kenteriu, kiek jis gali būti ramus ant šito žvėries (nebijokim pavartoti šio žodžio). Apibėgam posūkį, stovėdama ant kilpų ramiai prilaikau žirgą, šis pykdamas kilnoja užpakalį. Pagrasinu steku, šiek tiek pabėgus pervedu į žingsnį. Paglostau kaklą, paduodu skanėstą. Šiek tiek pažingsniuojam į kitą pusę, pasisukiojam, kur pučia vėjelis, nes šiaip žiauriai karšta. Atsipūtus užlipam ant kalniuko, o nuo jo pasileidžiam skačkėm ta trasa, kuri bent jau turėtų matytis. :D Kai žolė dar žema, tai nelabai čia ką išspausi. Lekiam kaip turi būt, jau net keista, kad kiekvienas žirgas vis greitesnis atrodo. Nematuoju laiko, bet mintyse iš lėto skaičiuoju labai netikslias sekundes. Įeinam į posūkį, sucaksiu liežuviu ir žirgas lyg iš naujo neria į priekį. Baisiai smagu, nes tai ne hipodromas, tai laukai! Įveikiam keturis furlongus per pusę minutės gal, nepasiduodami judam į priekį, neatleidžiam gazo. Įėjus į antrą posūkį dar kartą pastumiu žirgą kilti į paskutinį mūšį. Maždaug kirtus šešių furlongų liniją horsas pradėjo garsiau šnopuot, mat lenktynėse didžiausiu greičiu nebėgi šešių furlongų. :D Paplojau mažiui per kaklą, prigludau. Stormiui sustojus susimąstau, kad jo vardas idealiai atitinka jį patį. Paduodu skanėstą, ramiai pažingsniuojame per žolę. Nušokusi atveržiu pavaržą, paganau arkliuką. Po keleto minučių išeinam.

Atjoju su Trinniberg'u į žolės taką. Čia pagrinde lankomės tik mes su Get Stormy, bet nusprendžiau pasimėgint ir kitą žirgą. Trinniui čia kaip tik bus. Atžingsniuojam lengvu žingsniuku, bėris agresyvus, puola praeinančius, bet šiaip einant ramus. Priėjus prie tako šiek tiek pasisukiojam saulytėj, o tuomet pakylam ristele. Įbėgam į taką, jis jau apšienautas, kad būtų patogu bėgti. Neleidžiu skubėti, nes čia bėgti lengviau, nei per smėlį. Prilaikau, bet ne per daug, kad po to visai nesustotų. Kilnodamasi prisiimu žirgą, o tuomet paleidžiu, tuomet vėl prisiimu.. Taip pasižaidžiam, kol apibėgam pirmą ratuką, apsisukus įveikiam dar pusę. Eržilas erzinasi bėgdamas į kitą pusę, matyt nelabai pripratęs. Kas keli metrai pagiriu, paglostau kaklą. Pasidarius tikrai neblogą apšilimą pereinam į žingsniuką. Žingsniuojam į abi puses, šiek tiek pasisukiojam, išmetu kojas iš kilpų. Labai graži diena, nė debesėlio danguj, bet musės puola. Tad ilgai žingsniuoti negalim. Įlipam į kalniuką, apsižvalgau, kaip čia gražu ir susidėjusi kilpas vėl pasiraginu risčiuoti. Trinnis mielai sutinka - risčiuoti jam patinka. Bėgam į kalnelius, nuo jų, gyvatukėm, šalia vidurio ir šalia išorės. Viskas žaidimo forma, o mažius nesipriešina. Labai gerai. Šiek tiek apsišildžius pakylam lengvu kenteriu. Iškart prilaikau Trinnį, nors labai gula ant rankų, geriau, nei būt nešamai. Pasukioju galvą į šonus, kad neužkąstų, gulimas išnyksta. Pagiriu, toliau ramiai įbėgam į kalnelį, o nuo jo žemyn pasileidžiame greičiau. Pagiriu bėriuką, apibėgam ratą ir pervedu į risčią. Paglostau kaklą, Trinnis rauna, bet gana greitai nurimsta dėl kitų žirgų nebuvimo. Dar šiek tiek pasibėgiojam ir pereinam į žingsnį. Paploju per kaklą, apsikabinu kaklą. Paduodu keletą skanėstų, nes labai gražiai padirbom. Iš lėto patraukiame link namų.