Aš dar čia nesu buvusi, tad nusrendžiu ateiti su Shackleford. Šis jau tamposi kaip turi būt, išerzintas juodai. Paglostau kaklą ir pakeliu ristele, ryžas iškart įsitempia ir pašokęs į orą pasineša. Pasukioju galvą į šonus, prisistabdau iki risčios, paglostau kaklą. Shack užsivertęs šnopuoja, ach, per tą savaitę jau sunku susitvarkyt. Nuleidžiu jo galvą žemyn, raminu, pristabdau vis. Bėgam taku, gerai, kad eržilas bijo išbėgt į šoną. :D Vidine ranka paglostau kaklą, perėjus į žingsnį pasikeičiam pusę ir toliau ristinam. Ford'as visai išpūtęs akis bėga, toks jausmas net neliečia žemės, kaip baisu. :] Paglostau kaklą, paplatinu, patrumpinu, kad apsiramintų, susikauptų. Apšilus pakeliu lengvu kenteriu, Mustangėlis iškart įjungia stabdžius, maždaug "Ne ta puuuusė!!". Išstumiu į priekį, pakenteriuojam gal 200 metrų ir pasikeitus kryptį toliau ristinam. Šis jau susierzinęs, tempia, traukia, bet pervedu į žingsnį. Paglostau kaklą, paduodu šiek tiek laisvesnį pavadį. Šis šoka į orą.
- Nu, baik! - rikteliu, trinkteliu su pavadžiais per kaklą, bet šis mažai tesureaguoja.
Pasisukiojam voltais, suimu galvą ir pakeliu kenteriu. Žinoma, ne taip lengva, juk nenori zovaduot susirengęs, bet priverčiu. Iškart nebenori lėkti, gerai. Kadangi takelis apvalus bėgam juos nesustodami, bet ramiu kenteriu, gal septynetą minučių, tuomet paploju per kaklą. Atleidžiu pavadukus, duodu šiek tiek išsilėkt, bet neperdaug, nes takas neaptvertas. Pazovadavus plačiau pervedu į risčią, nuleidžiu žemyn ir paristinus išjojam iš takelio žingsneliu. Ryžas jau sušilęs, mat gruntas klampus.