Cornet Obolensky (Vokietija)

Cornet Obolensky

Žirgo veislė: belgų šiltakraujis
Žirgo gimimo metai: 1999
Žirgo lytis: eržilas
Žirgo ūgis: 172 cm
Žirgo kilmės linija: Clinton x Rabanna van Costersveld
Žirgas man priklauso nuo 2012-05-19

Vos tik išgirdus šio širmio vardą man šiurpas nubėga per nugarą. Kodėl? Ogi todėl, kad nors ir praėjo tie du metai nuo dienos, kai Cornetą vadinau savo žirgu, tas kažkoks virpuliukas, vien pagalvojus apie šį žirgą neišnyko. Mačiau, kaip jis kilo ir leidosi, kaip bėga garbės ratą pasipuošęs čempiono poponu. Mačiau, kaip jį labai mylėjo ir buvau praradusi viltį, kad kada nors jis bus mano, tačiau tai atsitiko kai to visai nesitikėjau. Ir štai dabar kiekvieną kartą įžengus į savo arklides, matysiu tas Cornet Obolensky akis. Akis, kurios pasiruošusios nuversti kalnus...
Cornet tai yra žirgas, kurį žino kiekvienas, nors truputį besidomintis žirgais ir žirgų sportu. Širmis turi technišką ir plastišką šuolį. Be to, žirgas sumanus ir aikštėje pats geba priimti sprendimus, nepakenkdamas nei raiteliui, nei bendram rezultatui. Šias puikias savybes Cornet Obolensky perduoda ir savo palikuoniams, kurie jau pradėjo rodyti gerus rezultatus ne tik vietiniuose čempionatuose, bet ir tarptautinėje arenoje.
Kas liečia charakterį, tai Cornet yra lipšnus kipšiukas šalia ir temperamentingas eržilas aikštėje. Jis turi "kovotojo" dvasią ir kartais kovoja net prieš savo raitelį. Varžybose žirgas atiduoda save visu 100% ir visai ne dėl to, kad gautų rozetę. Tai tik dėl to, kad pamatytų raitelio šypseną ir išgirstų skanėstų maišelio čežėjimą.

Vos tik išgirdusi apie žinią, kad Cornet Obolensky jau mano arklidėje, iškarto atsirandu prie jo gardo. Širmis dar stovi su visu transportiniu inventoriumi, bet aš grūmei pasakiau, kad pati susitvarkysiu.
- Pagaliau tu čia.
Duodu Cornetui morkytę, o pati nuimu apsaugas, uodegos apsaugą, kantarą ir iššukuoju žirgą, kad vėl būtų idealaus baltumo, kaip sniegelis. Cornetas kol kas tyrinėja savo gardą, bet gana greit jau atsibosta, todėl jis spokso į mane.
- Na, šiandien niekur neisim, bet pasistengsiu kuo greičiau tave aplankyti. Tikiuosi kuo greičiau kartu pradėsime treniruotis, nors neužilgo tu ir be manęs į varžybas važiuosi...
Cornetui pabarabanu ką aš pasakoju, todėl dar kelias minutes pabūnu su širmiu, duodu jam skanėstus ir pakedenus karčius išeinu.

Po treniruotės su savo sportininke Seldana, nešina vaikymo inventoriumi ateinu pas Cornet. Jau senokai norėjau širmį aplankyti, bet vis nepavykdavo, tad manau dabar metas atsigriebti.
- Labas širmi, kaip tu čia? - pasisveikinu su dičkiu.
Įžengiu į gardą ir duodu Corniui pusė morkos, kitą pusę įsisdedu į liemenės kišenę. Pasiimu šepečius ir pasiryžtu kaip reikiant padirbėti prie širmio kailio. Valyti tenka gana ilgai, nes vakar jis dar buvo baltutėlis, o šiandien, deja, toks jau nebėra.
- Viskas, dėsim tau kokią nors pižamą ar dar kažką nakčiai.
Cornis tik džiaugsmingai sugugena, nes jam matyt labai patiko, kad aš tiek valiau, o dar labiau patiko taip išsipurvinti. Užtat dabar matau, kad žirgas neranda sau ramybės žinodamas, kad mano liemenės kišenėje dar yra pusė morkos. Na ką, tegul dabar kankinasi... Ant kojų uždedu apsaugas, ant nugaros pobalnį, vaikymo balnelį. Susirandu kamanas su obuoliniais žąslais ir uždedu jas žirgui ant galvos. Paskui prisegu parišimus, prisegu kordą prie kamanų ir pasiimu vaikymo botagėlį.
- Einam truputį prasimankštinnti širmi,- paploju eržilui per raumeningą kaklą ir nusivedu į aikštę.


Po vaikymo, grįžtam. Gaunu į telefoną žinutę, kad atvežė visus Cornio apdovanojimus kurie jam priklauso.
- Na va, papuošim tavo gardą,- tariu, bet matau, kad širmio tas visiškai nedomina.
Jis kur kas labiau susidomėjo avižų karučiu, kuris sustoja vis prie kiekvieno gardo. Kol širmis taip ramiai stovi, nuimu visus daiktus ir iššukuoju jį, sutvarkau kanopėles ir duodu šio bei to skanaus.
- Keliausiu jau, dar turiu reikalų žirgyne. Čiau, Corni,- pakšteliu baltakarčiui į nosiuką ir išeinu.

Įkurdinusi naujokėlį Wag ateinu pas Cornet Obolensky. Širmis priešingai nei bėris yra kur kas garsesnis ir vos man įžengus paleidžia sireną, kad net skamba visa arklidė.
- Garsiau, kad visas Satinas išgirstų. ;)
Pasiimu šepečių dėžę ir puselę morkos. Įeinu į gardą, duodu žirgui morką kaip mokestį, kad balnojimas būtų be nesklandumų. Iššukuot spėju tik maždaug iki sprando. Tada Cornis jau nebeturi morkos, jam reikia ieškot kokios nedoros veiklos. Ir prasiiiiideda muistymaisi, "tuoj kąsiu", "tuoj nuspirsiu" ir panašūs šio raumenų kalno juokeliai. O bet tačiau kadangi aš neturiu geležinės kantrybės, tad pradedu žviegt ir pagaliau Cornis nurimsta. Pagaliau išsivalau, uždedu ant kojų apsaugas, ant nugaros pobalnį, paminkštinimą ir balną. Viskas tinka žirgui ką tu, ką tu.
- Kai būsi netinkamas sportui, reklamuosi inventorių.
Atsinešu į gardą kamanas ir uždedu jas žirgui ant galvos. Susegu ir sukaišioju dirželius. Ausinės nereikės, nes... nereikės žodžiu. Į vieną ranką pasiimu steką, į kitą - pavadį ir išsivedu diiidelį širmį į konkūro aikštę.


Po treniruotės, kuri Corniui buvo tik pasibėgiojimas, o man Grand-Prix varžybos, grįžtame į gardą. Pamažu nuimu visus daiktus nuo žirgo nugaros. Duodu jam pusę morkos ir pasiimu šepečius. Šiek tiek išvalau žirgą. Dabar pats metas paruošti jį nakčiai. Apibintuoju kojas bintais, uždedu tokį pat kaip bintai poponą ir duodu žirgui skanukų kuriuos jis taip labai mėgsta.
- Na eisiu jau. Susimatysim, čiau,-paglostau žirgą ir išeinu.