Išjodinėjimo maniežas.

Atskubam į maniežą su Raveliu. Bėris aktyvus, raunas į priekį, kartu tempdamas ir mane, bet iškart išgirsta krūvą piktų žodžių ir nusileidęs pradeda normaliai eit. Įeinam maniežan, uždarom paskui save duris ir iškart prieinam prie sienelės. Atsegu poponą, padedu jį ant bortelio, prisegu dar per skylutę pavaržą, pavadį užkabinu už abiejų kilpdiržių ir nusivedu bėrį į kitą maniežo galą. Duodu daugiau kordo ir paraginu bėrį risčiuot. Šis iškart daro, ko prašomas. Pirmai kiek pažirafavęs, nuleidžia galvą ir praplatina aliūrą.
- Ai gerulis.
Nuo pagyrimo bėris tik pastato ausiukes ir laimingas risčiuoja plačiu ratu. Po 5min pakeičiam pusę, ir vėl keliu žirgių į risčią. Po 3min risčios balsu paraginu bėrį į zovadėlę, šiam apzovadus 10 plačių ratų aplink mane, susistabdau ir nusivedu prie bortelio. Nusegu kordą, padedu ant kėdžių ir išsitraukiu kilpas.
- Nu ką, kad jau toks ramus palygint esi, tai reik ir bandyt lipt ant tavęs.
Išsitraukus kilpas įsistveriu balno, kartu laikydama įtemptą pavaduką, ir greit atsiduriu balne. Susigaudžius kilpas ištiesiu žirgiui ranką su cukriuku, jog nepradėjo žingsniuot kol aš lipu. Susitvarkius dar per skylę prisiveržiu pavaržą, kad neslidinėčiau, ir pasiraginu bėrį į žingsnį. Apžingsniuojam ratuką laisvu pavadžiu, visąlaik išlaikau aktyvią blauzdą. Netrukus pasiimu bėrio galvą, ir pagiriu, kai šis greit ją surengia. Apžingsniuojam dar pusę rato vidutine žingine, tuomet keliamės į lengvąją risčią. Ravel noriai kyla, pagiriu jį balsu ir po truputį sugrupuoju. Susukam kelis voltus maniežo kampuose, pakeičiam pusę per įstrižainę ir susitabdau bėrį į žingsnį. Dvi minutes pažingsniuojam vidutine žingine, tuomet vėl keliamės risčią, tik šįkart vidutinę. Giliai įsėdu balnan, ištiesinu žirgą. Išlaikau stipriau įtemptą išorinį pavaduką, apglėbiu kastrato šonus blauzda ir bėris kaipmat išplatina aliūrą. Susukam daug voltų, sujojam keletą kvadratų, padarom petys vidun. Žirgas viską daro nepriekaištingai, nors ir po pertraukos, tad pagyrimų negailiu. Pasikeičiam pusę per serpentiną, dar apie 7min parisčiuojam ir sustojam į žingsnį. Duodu laisvą pavaduką, pažingsniuojam apie 6 min. Pasiimu pavaduko tiek, kad jis liktų vos vos įtemptas, ir pasikeliam į zovadą. Įsėdu balnan, ir po truputį atidavinėju vis daugiau pavaduko. Išlaikau kontaktą su žirgu blauzdoje, šis nuleidžia galvą, bet lėkt nepradeda.
- Aaaai šaunuolis.
Susistabdau žirgą keliais po 6 min. Pažingsniuojam laisvu pavadžiu apie 10 min, sustojam, nušokus sutraukiu kilpas ir atveržiu pavaržą. Uždėjus poponą susegu sagtis, pati užsimetu striukę, pastveriu kordą ir keliaujam į arklides.

Kartu su Ravel atsibaladojam į maniežą. Man linksma, bėriui - irgi, tai abu strykčiojam, dainuojam, žvingčiojam. Pamišėlių porelė. :DD Išsišiepus, niūniuodama visdar tą pačią melodiją nuo ryto nuimu žirgiui poponą, išsitraukiu kilpas, prisiveržiu pavaržą. Įsitvėrus balną užšoku ant bėriaus, ir pakeliui į balną susverdėju, bet visdėlto pasiekiu savo tašką B.
- Alia nu tu ir aukštas. o.O
Dar per skylutę paveržus pavaržą ir paslidinėjus į abi puses įsitikinu, jog balnas taip pavojingai neslidinėja. Pasiėmus pavadžius pasiraginu žirgių į žingsnį, duodu jam laisvą pavad,į apglėbiu šonus blauzda. Aktyviu žingsniuku žingsniuojam 2 ratus. Sustojam prie sienelės, kur palikom poponą, nusirengiu striukę ir numetu ją ant tribūnų. Pasisekė, kad pataikiau. :D Vos tik vėl pasiimu pavadžius, pasiraginu Ravel į risčią. Greit pasiimu bėrio galvą, paprašau kiek žemesnio pastatymo, sugrupuoju jį. Išlaikau išorinį pavaduką ir pridedu blauzdos, tad žirgas išplatina savo aliūrą. Risčiuojam apie 5 minutes. Pasisukinėjam į voltus nuo blauzdos, pavadžiu praktiškai nieko nedarau. Susukam kelias aštuoniukes, padarom petys vidun į abi puses. Kai Slaptukė atveria maniežo duris, kaip tik pradedam daryti skersavimą. Ravel'is nuo durų girgždesio išsigąsta ir staigiai pasineša. Nuraminu bėrį, o kad šis greičiau nusiramintų, pavaikštom mažais voltukais.
- Hei ! - pasisveikinu su Slaptuke.

Ateiname su Lagora iki maniežo. Vėl išjodinėjimas. Vėl tos pačios akimirkos kurių buvau taip išsiilgusi. Praveriu duris.
- Laba. - pasisveikinu su Gint.
Nusivedu kumelė link sienelės. Ši vis nerimsta, mat eržilas šalia tai kaži kaip čia gausis. Susitvarkau balną ir priveržiu pavaržą. Nusiimu striukę ir užlipu ant kumelės. Paspaudžiu blauzdas ir pradedam žingsniuoti.
- Kaip keista vėl sedėti išjodinėjimo balne. Net neprisimenu kas per jausmas. - nusišypsau. Prie kampo susukam voltuką. Apžingsniuojam dar kelis ratelius. Keliuosi merginą į riščia. Susirengiu galvą, žiūriu pro kumelės akis. Kolkas kilnojuosi. Stengiuosi, kad nugara būtu tiesi. Galiausiai leidžiu kulnus žemyn ir stengiuosi įsėsti. Susukam kelis voltus. Aštuntukes. Apriščiuojam kelis ratelius ir keliu žirgą zovadą. Apzovadavus vieną ratą stabdau iki riščios.

Kadangi neatsivežiau išjodinėjimo arkliukų, tai ateinu čia su Diamond's Billy. Kumelė neseniai po starto, tad dar atostogauja. Atėjus į maniežą nuimu poponą, paveržiu pavaržą, o pasitaisiusi kilpas užšoku. Paimu pavadžius, pradedam iš lėto žingsniuoti. Pavaikštom kelis ratus, tada kylam ristele. Neimu galvos, nes šiandien mažai ką dirbsim. Apibėgam kelis ratus, tada pasisukiojam voltais, serpantinais. Visą laiką kilnojuosi, galiausiai prisiimu galvą. Pasikeičiam kryptį per įstrižainę, persėdu ant kitos kojos ir tęsiam darbelį. Voltai, serpantinai, aštuoniukės. Prasibėgus pereinam į žingsnį, paglostau kaklą, tada padarom petį vidun. Gražu, pasikeičiam pusę, vėl petys vidun. Tada traversas, sudedu kojas, spusteliu, nepaklusus priliečiu steku ir pentinu. Gražiai išlinksta, iškiša subinę. Vėl į kitą pusę pakartojam, o tada kylam ristele. Sėdžiu balne, pakartojam elementus risčioj. Sunkiau, pripažįstu, bet Billy daro noriai ir gražiai. Šiek tiek parisčiavus kylam kenteriu, sėdžiu balne, ramiai judu su žirgu, neleidžiu lėkti. Sukamės voltais, prašau aiškaus linkimo. Per aštuoniukę keičiam kryptį ir koją, padarom perėjimus. Sakau, šian lengva treniruotė, tad padarius kojų keitimą ore, prabėgus 10 metrų kortrazovada ir atsikeitus, pereinam į žingsnį. Paploju per kaklą, paduodu cukriuką.
- Gerutė.
Pažingsniuojam laisvu pavadžiu į abi puses, tada nušoku, sutvarkau viską ir mes išeinam.

Kol Slaptukė dirba su sąvąja, aš taip pat nemiegu. Pasikeliam risčią, giliai įsėdu balnan. Pasikeičiam kryptį per įstrižainę, įjojam kampan, išjojam iš jo darydami petys vidun. Ties A raide sustojam, žvilgteliu į bėrio kojas.
- Šaunuolis, lygiai sustatei. - pagiriu ir žirgas sukarpo ausiukėm.
Išsitiesiu balne ir iškart keliamės zovadėlę. Žirgas pirmus tempus nueina brėkais, bet kepšteliu pentinu ir netrukus apsiramina. Prisiimu truputį daugiau pavaduko ir aktyviai stumiu žirgą blauzda, juosmeniu, kol šis kiek prisodina savo kumpį, pilnai susitelkia. Pagiriu balsu, susukam 12m voltą, skersuojam nuo vienos sienelės iki kitos. Vėl pagiriu balsu, per įstrižainę keičiam kojas kas du tempus.
- O tu ryškiai nieko nepamiršęs, malačius ,- zovaduojant pagiriu.
Per įstrižainę išplatinam zovadėlę, tuomet pereinam į risčią ir kiek paskersuojam, paplatinam ristukę. Galiausiai paploju bėriui per kaklą ir numetu pavaduką. Greit suieškau Slaptukės su Lagora.
- Na, mes jau kaip ir baigėm. Kaip jums sekas ? :)

Nuriščiuojam iki kampo H padarom petys vidun ir skresuojam iki kampo F. Lengva ristele nuriščiuojam iki A. Pasuku kumelę link vidurio. Riščiuojam iki X. Sustabdau kumelę ties X. Po kelių sekundžiu paspaudžiu blauzdas ir pradedam eiti. Apeiname ratukąm, du. Pasikeliam vėl riščia iš jos zovadą. Apzovaduojam ratą. Kelis ratelius ir vėl stabdau iki žingsnio.
- Pakaks. Na sekasi gerai. - sušunku.
Dar abi su Gint. apriščiuojam kelis ratukus ir išeiname.

Atsivedu į maniežą Darkboy. Eržiliukas drąsiai įeina ir iškėlęs savo pakaušį pasižiūri, kas čia kur ir kaip. Paglostau ir prisegus kordą nusivedu mažylį į vidurį maniežo. Šiek tiek parišu pavadžius, vidinį stipriau, išorinį laisviau, bet ne palaidą. Atsitraukiu ir atlaisvinu kordą, juodčkis iš pradžių šauna į priekį ir kelis ratus viena bankėm eina, bet paskui susikaupia ir pradeda laisvėt kakle, dirbti nugara, patį aliūrą vis laisvint. Vis pagiriu balsu ir paraginu, kad būtų risčia, o ne trypt trypt ant vietos. Sucaksėjus smarkiau ir pavijus botagu, pakeliu Boy į zovadą, kildamas šokteli priekiu ir tvarkingai nuzovaduoja. Lipsiu ant jo pirmą kartą, bet kaip jauno žirgo, zovada atrodo gerai atidirbta ir žirgas laiko pats save, nereikia jau tiek ragint. Po kelių minučių pristabdau žirgą ir vis ramindama balsu sustabdau. Priėjus paglostau ir paplekšnojus per kaklą, persegu kordą į kitą pusę ir sukeičiu pavadžių rišimą, vėl vidinį stipriau, išorinį laisviau. Atsitraukiu ir žirgas pats pajuda į priekį. Į šią pusę matos, kad sunkiau atiduoda kaklą, tačiau vis patraukiu kordą švelniai, paprašau, daugiau snukučio į mano pusę, po gerų kelių minučių, eržilas nusiprunkščia ir pradeda visas laisvėti. Ai gerutis, pagiriu balsu ir vėl pakeliu į zovadą, eržiliukas šokteli į orą ir spirdamas nuskuba į priekį.
- Oi oi oi, kokie mes mandri..
Po kelių ratų jis vėl ritmingai zovaduoja normalia zovada ir kakle tiesesnis ir minkštesnis ir šiaip atpalaidavęs nugarą. Pagiriu balsu ir sustabdau. Atsegus kordą jį nunešu iki maniežo sienelės, pati duodu žirgui skanėstą ir nuleidus kilpas, bei atrišus pavadžius, susegu juos normaliai ir pasispyrus ramiai užlipu ant juodčkio. Susirenku tiek kilpas, tiek pavadžius ir lengvai spustelėjus pajudam pirmyn. Kelias minutes laisvai pažingsniuojam, eržilas atsipučia ir atvėsta. Apsigaubiu kojomis jį ir spusteliu blauzda neimdama pavadžiu. Darkboy ramiai pakyla į risčią ir pats aktyviai juda į priekį, aš kilnojuos, nuo jo neatsilikdama ir, kai jau apsiprantu prie jo aliūro, kuris šiek tiek metantis, labai spyruokliuojantis, sudirbu pavadžiu. Mažylis iškart atsako ir nueina žemyn, arba kai paprašau, į aukštesnį pastatymą. Ilgai nerisčiuoju, pasidarau pagrindinius jaunam žirgui tinkančius elementus, voltai, tiesūs išėjimai, nuo blauzdos į pavadį atsirėmimas, minimalūs paplatėjimai.
- Tu gerai jotas, nėra ką ant tavęs dirbti!
Viena ranka paglostau žirgą ir ties kampus spusteliu išorine blauzda, žirgas gražiai kyla ir lygiai zovaduoja, kaip ir atrodė iš šono pats save puikiai laiko, kampuose šiek tiek nori nusimušt, bet palydžiu blauzda ir žirgas toliau dirba lyg viską žinodamas. Padarau voltus ir ant zovados, išlaikau išorinį pavadi, blauzdą ir žirgas tvarkingai išsilenkia.
- Šaunuolis, užtenka ir taip jau pavargęs.. :)
Paglostau žirgą ir atlaisvinus pavadį pervedu į risčią, čia taip pat laisvu pavadžiu žemyn-pirmyn parisčiuoju geras dešimt minučių ir persivedu į žingsnį. Nušoku nuo juodčkio, atleidžiu balną, užmetu poponą ir pavedžiojus žirgą, nuvedu jį arklidėn.

Atžingsniuojame į maniežą su Jos Aquiles, kurį, tiesą pasakius, šiandien mažiausiai noriu matyti šalia savęs. Tačiau vis dėlto prisiverčiu, kaip visad, prie sienelės nuimti poponą, nusirengti striukę, sutvarkyti pavaržą bei kilpas.
Užsimerkiu, įkvepiu oro ir apsimetu visai nebijanti to, kas gali laukti. Suimu delnu abu pavadžius ir staigiai įšoku į balną. Žirgas iškart kelia galvą aukštyn ir bando šokti iš vietos, bet aš laiku įremiu pentinus ir laikau pavadį net iki skaudančio riešo.
Šiaip ne taip bent kelioms minutėms nuraminu Jos'ą ir priverčiu palyginus gražiai žingsniuoti. Apeinam kelis ratus į vieną bei į kitą pusę, pasisukiojam tarp kliūčių. Ir, tiesą pasakius, aš jau pavargau. Bet atleisti tvirtai įtemptą pavaduką bent sekundei bijau - nes tai tikrai pavojinga mano gyvybei.
Galiausiai ateina laikas risčiai. Žinoma, prieš tai ir vėl mano kantrybė išbandoma ožiais, brekais ir viskuo, kas tik šauna į negudrią žirgo smegeninę. Tačiau vis dar išlaikau savo tylos priesaiką ir neištariu nė žodžio. Tik, prijojusi prie lentynos, pasiimu dar ir steką.
Dar kelios minutėlės šiokios tokios ramybės - dailios lygios risčios. Tada ir vėl lyrinis nukrypimas į bandymą manęs atsikratyti. Steko darbo valandėlė. Darbas risčia. Ožiai. Stekas. Pentinai ir labai jau kampuotas voltas.
Pereiname į žingsnį, nes jau net nebejaučiu kojų, rankų. Sąlyginai pasiilsiu ir vėl keliu juodį į darbą - gal bent tai padės. Apsukame keletą ratų (pažanga), pasimalame tarp kliūčių ir patobuliname voltą. Toks jausmas, kad tuoj nukrisiu nuo žirgo - nors, greičiausiai, net ir metama nenukrisčiau, keliais automatiškai liks apkabinę žirgą.
Šiaip ne taip kiek išplatinu risčią, tada sukame serpatiną - visiškai nepavykusį. Galva, bent tiek džiaugiuosi, pagaliau surengta, bet tai ir viskas - net risčia kažkokia tragiška pasidarė. Pasižiūriu į laikrodį ir net nustembu - jau kone valandą mes čia žudomės. Tad po dar vieno volto leidžiu žirgui žingsniuoti - nors vėlgi, tai visiškai nėra atsipalaidavimas nei man, nei jam.
Produktyvi kaip niekad treniruotė, ačiū Dievui, pagaliau baigėsi. Nušoku žemėn, kurios, tiesą pasakius, po kojom nejaučiu, ir užsidedu striukę. Tada užmetu blogiečiui poponą, prieš tai sutvarkiusi pavaržą, kapsulę, kilpas. Vis dar netarusi nė žodžio, išsivedu Jos namo.

Atsivedu savo jaunėlį į išjodinėjimo maniežą. Po kolkas dirbam su juo tik dresažą ir šiaip jojimą, šokimo dar neėmėm. Prisivedu Conoglį prie sienelės, nutraukiu poponą. Užmetu ant sienelės, paveržiu pavaržą ir pasitaisau kilpas. Suimu pavadukus viena ranka, kita įsitveriu balno ir užšoku. Džiaugiuos, kad žirgius gana ramus, tad lengva užlipti. Pradedam žingsniuoti laisvu žingsniu, šiek tiek pasitaisau kilpas ir po minutėlės kylam ristele. Bėgam laisvu pavaduku, pradedam po truputį eiti į voltus, šiokius tokius posūkius, įstrižaines. Už kiekvieną gerą darbą pagiriu, pakedenu karčius ar kažką tokio. :] Po truputį daugiau įjungiu blauzdą, prisirinkinėju pavadžius. Voltai mažėja, serpantinai tikslėja, įstrižainės mažėja. Liux. Po kokių 10 minučių darbo pereinam į žingsnį, paploju per kaklą. Pažingsniuojam laisviau, šiek tiek atsipūtus susirenku pavadžius, grįžtam į sienelę ir pradedam petį vidun. Sudedu kojas, atveriu ranką, šiek tiek suvibruoju pavaduku. Pridedu minimaliai steko ir eržilas puikiai padarom. Pagiriu, padarom į kitą pusę ir kylam ristele. Sėdžiu balne, dirbu kauliukais ir neleidžiu lėkti, prisiimu žirgą. Pagiriu balsu, prasisukam voltu, o tada einam į petį vidun. Conis turi talento, tas tikrai. Gražiai padarom, nors prireikia steko pagalbos. Apsisukus pakartojam antrą kartą, o tuomet nuo A kylam ristele iš kairės kojos. Bėris pakyla sunkiau, nei įprastai, matyt todėl, kad stovėjęs. Šiek tiek prastumiu, apibėgam kelis ratus ir per įstrižainę keičiam koją. Plekšteliu per kaklą, eržilas pagauna azartą ir išbėga plačiai į priekį. Nusišypsau, susituriu sau. Pasisukiojam voltais, stengiamės išlaikyti pastovų ritmą. Vėl keičiam koją, šį kartą sunkiau, bet visai neblogai. Dar keli dideli - mažesni voltai, o tada žemyn pirmyn risčioje. Paploju per kaklą, pereinam į žingsnį. Apsikabinu bėrio kaklą, išgiriu. Paduodu kelis skanukus, dar kelis kartus padarom petį vidun, kad užtvirtint vis labiau. Pažingsniuojam 10 minučių, tada nušoku ir viską susitvarkau.
- Eina sau, žiauriai fainas tu, - pasakau ir nueinam link arklidžių.

Atkeliaujam su Energy į maniežą. Štai aš vėl išjodinėjimo manieže. vėl matau tas raides kurias taip seniai mačiau. Atsid9stu ir nusivedu kumelę link sienelės. Nuimu popončiką. Padedu jį ant sienelės. Priveržiu labiau pavaržą ir susitvarkau kilpas. Užlipu ant kumelės ir ši iškart pradeda eiti.
- Nu kur skubi? - sustabdžiau ją. Įkišau kojas į kilpas ir susiėmiau patogiau pavadžius. Tada paspaudžiau blauzdas ir pradėjome žingsniuoti. Apėjome kelis ratukus. Susukom kelis didesnius ir mažesnius voltus. Keliu kumelę į riščia. Susukom serpentiną. Stengiuos nesikilnoti, įsėsti į balną ir leisti kulnus žemyn. Pirmą kartą nekašką gaunas, bet paskui vsi geriau gaunas. Susukam kelis voltus riščia.
- Ai gerutė. - paploju kumelei per kaklą ir sustabdua iki žingsnio.

- Oki ^^ - atsakau ir susiimu pavadžius. Stengiuos išsėdėti taip kaip ir sedėjau prieš tai. Bandau išlaikyt aktyvia blauzdą, bet man kaip žmogui kuris greitai viską pamiršta ne taip ir lengva, atlikti 3 darbus vienu metu. Susirengiu kumelės galvą ir dirbdama blauzdom ir švelniai sudirbdama pavadžiu, bet pamirštu savo sedėseną. Išsgirstu pastabą iš Gint. ir vėl atsisėdu kaip reikia. Dabar stengiuos viską tiksliai atlikti. Galiausiai pastangos nenueina šuniui ant uodegos ir kumelė atlieka tai aks buvo iš jos prašytą. Dabar kai mano tikslas pasiektas susukam kelis 12 m voltus. Aštuntukę. Pagiriu kumelę.
- Na kaip mums sekėsi? - paglausiu Gint.

Pasikeliu kumelę riščia. Nuriščiuojam link kampo bandom sukti voltą. Perkeliu svorį ant vidinės kojos ir priglaudžiu prie kumelės kaklo įšorinį pavadį. Susukam dailų voltą(bent jau man taip atrodė) kumelė prunkšteli, rodos iš džiaugsmo.
Nuriščiuojam iki A įsėdu į balną kaip tik man išeina. Žiūriu pro kumelės ausis ir stengiuos išlaikyti tiesią nugarą. Gan sunkiai nuriščiuojam iki K. Prisiminiau ką Gint. sakė apie pavadį. Jodama link E stengiaus labiau įtempti pavadį. Kumelė puikiai viską supranta. Sukam voltą. Vėl stengiuos perkelti svorį ant vidinės kojos ir dirbti pavadžiu. Susukam voltą. Toliau stengiuos išlaikyti sedėseną. Toliau riščiuojam darbo riščia per EHCM. Kumelė rodos atsipalaidavus bėga. Aktyvi ir pastačiusi ausytes. Prie M suku kumelę link X, prariščiuojam pro X iki K. Mintyse pagiriu kumelę. Rodos ji mano mintis skaito ir tuo metu kai pagyriau ją ji prunkštelėjo. Iškart mano veide atsirado šypsena. Trumpam buvau užmiršus sedėseną bet greitai susikaupiu ir toliau riščiuoja. Sustojam prie A suskaičiuoju mintyse iki 4 ir atleidžiu blauzdas. Pradedam žingsniuoti. Klausau Gint. pastabų.

- Nu žinai, nesitikėjau, kaip taip gerai su ja sutarsit! Tik labiau pasitikėk savimi ir nepamiršk visąlaik išlaikyti aktyvaus tempo. O šiaip, liuks !
Šypsodamasi žvilgteliu į laikrodį. Dar liko geros 15 min treniruotės, tad atsisuku į Slaptukę ir paklausiu, ar ši nepailso:
- Dar turi jėgų ? Jei nori, galim padirbt ant zovadėlės. :)
- Ok, žinoma!
- Gerai. Tuomet laisva žingine kolkas žingsniuok plačiu ratu.
Po 5min vėl prabylu:
- Na va. Sartė atsipūtė, atsikvėpavo, tad galim kelt zovadėlę. Pasiimk vos vos trumpesnį pavaduką nei turėjai risčioje, praktiškai tokį patį, pasiimk kumelės galvą ir sėdėdama tiesiai sukeisk kojas: vidinę koją prispausk prie pavaržos, išorinę - už. Nepamiršk visąlaik sėdėt tiesiai, kitaip sartė nepajudės iš vietos, pažįstu ją.
Slaptukė susikaupus tik linkteli, ir netrukus abi panelės dailiai pakyla į zovadėlę iš kairės kojos.
- Na va, pakilot gražiai. Giliau įsėsk balnan, stumk į priekį sartę juosmeniu, tuopačiu nepamesk kontakto su sartės snukiu. Kolkas zovaduokit plačiu ratu. Vos tik pajusi, kad sartė pradeda lėkt, prispausk kelius. Apzovaduokit maždaug 7 ratus, tuomet iškart sustokit į žingsnį, pasikeiskit pusę, ir vėl kelkitės zovadėlę, šįkart iš dešinės kojos.[/size]

Stengiuos sėsti balnan kiek tik pavyksta. Taip pat stumiu kumelę į priekį, stengiuos išlaikyt kontaktą su jos snukučiu. ''Sunkesnio dalyko dar neteko daryti'' pagalvoju. tiek daug dlayku vienu metu VAJEE. Apzovaduojam šeip ne taip 2 ratukus. Šį kart kumelė kaškuom nepatenkinta. vis bando lėkt ir padėtį dar labiau sunkina. Galiausiai per visokius sunkumus apzovaduojam 7 ratus. Greitai stabdau kumelę, bet ši ne iš kart stoja. Sustojus keičiam puses keliu kumelę zovadą nuo dešinės kojos, Energy rodos užsispyrė, pradėjo zovaduot, tada lėkt ir galiausiai man griežtai paimus pavadžius ir suimus ją blauzdom ji nurimsta ir galim apzovaduoti tuos nelemtus ratus.
Prijojau prie Gint. ji susakė visas klaidas, atsisveikino ir išėjo. Po kelių minučių susirinkau daigtus ir išsivedžiau pupą namo.

Atžingsniuojam į maniežą su Romeo. Jis prunkščia ir ramiai, atsipūtęs eina. Stabtelim prie sienelės, aš pasitaisau kilpas ir įsiropščiu balnan. Susirinkus pavadžius paraginu juodį, ir žingsniuojam laisvais pavadžiais. Apeinam kokius aštuonis ratukus, tada pasitrumpinu pavadžius, keliam risčią. Eržilas klusniai pasikelia ir ristinam gražiai, aš sėdžiu balne ir žiūriu veidrodin, kol būnu gana patenkinta savo sėdėsena. Fryzas gana kratus, tad po kiek laiko imu kilnotis, susukam voltą, pakeičiam kryptį. Pasisukiojam serpantinais, įstrižainėm, voltukais ir viskuo, kas į galvą šauna, po dar kelių minučių vėl imam žingsniuoti. Pagiriu Romeo už puikų darbą ir kiek atsipučiam, pakeičiam kryptį ir keliamės zovadėlę. Bėgam palei sienelę, apzovaduojam kelis ratus į vieną, paskui į kitą pusę, pakeitinėjam kojas keletą kartų ir baigiam treniruotę, nieko blatno šiandien nedarėm. Pagiriu eržilą, numetu pavadį ir leidžiu žirgui atsikvėpuoti, paskui nulipu ir patraukiam namo.

Ateinam į maniežą kartu su Valegro. Prisivedu jį prie sienelės, sutvarkau, paveržiu pavaržą su kilpomis. Užšoku, pažingsniuojam laisvu pavaduku. Tuomet iš lėto jį susirenku aktyvindama žingsnį, sukiodama galvą į šonus, lankstydama. Darom mažus voltus, kartais pereinam į piruetus. Paglostau kaklą, kelias sekundes atsikvepiam ir judam toliau. Dabar palei sienelę petys vidun į abi puses, traversas, skersavimas ir ranversas. Pakartojam tą patį palei sienelę, o tuomet per įstrižainę, vidurinę liniją, į abi puses. Taip apšilus dar ratuką apžingsniuojame plačiu žingsniuku, prisiimu galvą ir pakeliu ristele. Kilnojuosi, apšilus ristele pradedame voltus, serpantinus, įstrižaines, nepaleidžiu galvos, aktyvinu blauzdą. Pabėgus gal penketą minučių sėdu į balną, aktyvinu žirgo užpakalinę dalį, neleidžiu platinti, reikalauju atsispyrimo. Neblogai pavyksta, pasikeitus kryptį kartojam. Nuleidžiu rankas, laikau ramiai, išsitiesiu. Nepamirštu kvėpuoti. :D Padarom aštuoniukę, grįžus į sienelę platiname, trumpojoje - siaurinu. Apibėgam taip ratą, tada į kitą pusę. Valis jau sunkiau kvėpuoja, todėl pervedu į žingsnį, pavaišinu skanėstą.
- Ai, koks geruutis tu, - paglostau kaklą.
Pažingsniuojame laisvu pavaduku, šiek tiek pasisukiojam voltukais. Pailsėjus patvarkau galvą, pasukioju galvą į šonus, sužaidžiu pavadžiu. Atmetusi koją pasiraginu kenteriu, išlaikau galvą. Valis ima neštis, nueinam į voltą, sukamės tol, kol baigiam užsikasti. Susigrupuoju kastratą, ramiai sėdėdama raginu priekin. Įeinam į įstrižainę, ties X keičiam koją, pakeičia labai minkštai. Nuleidžiu ranką žemyn, duodu atsipūsti kenteryje. Zovaduojam voltu, padarom ties sienele petį vidun ir traversą. Paploju per kaklą, pervedu į risčią. Prasikilnoju šiek tiek, o likusį laiką žingsniuojam. Paduodu skanėstą, pažingsniavusi nušoku. Sutvarkau balną ir išsivedu arklėną.

Į maniežiuką įsliūkinam aš su Prestige. Einam tyliai, man įjungus šviesas juodis pasibaido.
- Nu čia dabar.. - tarsteliu.
Pasigaunu arklį, kurį paleidau, paduodu skanėstą. Sutvarkau balną, pasitaisau kilpas ir užšoku. Nusižiovauju, nes vėlgi - pavargau. Pažingsniuojam kelis ratus ramiai, tuomet padirbam laisvu pavaduku - šiek tiek voltų su atsitraukimais, serpantinukai, puspiruečiai. Juodis pradeda kramtyt žąslą, pagiriu. Pasilankstom įtraukdami elementus. Pagrinde bandau žirgą pagauti nepasiruošusį, bet nelabai pavyksta. Nuo kampo link X atsitraukimu, toliau tęsiu skersavimą, padarius prie X puspiruetį. Padarius įstrižainę kampe piruetas, nuo A pakylam ristele, sienele bėgant darom traversą, tuomet pasikeičiam į ranversą. Prestis jau aktyviai kramto žąslus, užmetinėja galvą į viršų nuo kiekvieno netikslesnio nurodymo. Šiandien baisiai gaudo. Nuo kampo M pasisukam į X, darom traversą per įstrižainę, Prestige palenkia galvą žemyn ir bando nusimest, pridedu daugiau pentino, persirengęs nusisuka į šoną. Grįžtam per kelias akimirkas, nusiraminu ir tęsiam. Padarius nuo A paimu juodžio galvą, laikau ramiai, nuo kampo įsukam į X, skersuojam iki jo, tada skersuodami grįžtam atgal. Ties C padarom sustojimą, patikrinu visas kojas ir paploju per kaklą.
- Chi chi, šaunuolis. Nepavyko man tavęs prigaut, - nusišypsau.
Paduodu horsui ilgesnius pavadžius, laisvai pažingsniuojam. Pailsėjus tiek man, tiek jam pakeliu ristele, bėgam nuo C. Susirengiu galvą, išbėgus iš H platinam sienele. Prieš K suretinu bėgimą, per A darom perėjimą, o nuo kampo kylam kenteriu iš žingsnio. Juodis užverčia galvą, pabando nešti, bet juk jis nemoka. :D Nemačiau dar išjodinėjimo žirgo, kuris mokėtų nešti. Priststabdau, padarom voltą ties E, nuo H įbėgam į įstrižainę ir pradedam keitinėt kojas kas tris tempus. Šiek tiek sunkiai suspėju po tokios pertraukos, bet juodis dirba švariai, labai tiksliai. Pasikeitus kryptį vėl pavoltuojam, neleidžiu užgest juodžio subinei. Šiek tiek pakenteriavus pereinam į žingsnį. Abiem rankom paploju per kaklą, nes dirbo nuostabiai. Paduodu kelis skanėstus, apsikabinu kaklą.
- Ach, gražuoli, fainuoli. Ačiū, - sušnabždu į kaklą, tuomet atsitiesiu.
Pažingsniuojam, tuomet nušoku. Sutvarkau balną, atveržiu pavaržą su kapsule. Tuomet nusivedu eržilioką namo.

Kadangi lauke lyja, o mums reikia muzikos, ateiname į maniežą. Užveriu gardo duris, nužvelgiu visą maniežą. Seniai čia bebuvau, bet smagu sugrįžti. Prisivedusi kastratą prie sienelės paveržiu kapsulę, pataisau laužtukus. Išsitraukiu kilpas ir paveržiu pavaržą. Paimu steką į kairę ranką, įkišu koją į kilpą ir iš lėto užlipu. Valegro stovi šalia nekrutėdamas, lyg žinodamas, kas tuoj tuoj bus. Jolanta, mano grūmė, atėjo kartu, kad galėtų įjungti muziką, kai to reikės. Šiandien teturiu preliminarią schemą, tad subėgsim ją, o po to žiūrėsim. Pasiraginu bėrį žingsniu, laisvu pavadžiu. Apeinam po kelis ratus į abi puses, tuomet pakylam ristele. Tam, kad apšildinčiau žirgo nugarą, kilnojuosi, vis dar laisvu pavaduku. Ramiai pasisukiojam, pasikeičiam kryptį, prasibėgam. Apšilus pereiname į žingsnį, kad pasidarytume elementus. Petys vidun, atsitraukimai, skersavimai, piruetas, kad pasikartotume linkimus. Pirmiausia padarom mažus voltus su stipriu galvos pastatymu, jį pabaigus einame į petį vidun, dar palei tą pačią sienelę persuku žirgą į kitą pusę ir atsitraukiame nuo sienelės, tuomet su tuo pačiu pastatymu grįžtam į sienelę skersavimu. Paglostau žirgo kaklą, šis visiškai susitelkęs, galva sustingusi, visas po manimi, reaguodamas į kiekvieną krustelėjimą. Apsisukus puspiruečiu pakartojam viską į kitą pusę, po to laisvu pavadžiu grįžtam į C. Pagiriu žirgą balsu, neatleidžiu labai švelnaus susikurto kontakto. Padarom piruetus, Valis juos daro nelanksčiai, tad pridedu blauzdos, o galiausiai pentino. Tenka šiek tiek pasikoreguoti treniravimosi planą, bet žirgas labai greitai perpranta viską ir mes galime kilti ristele. Sėdžiu mokomojoje, prilaikau sukto žirgo galvą švelniame kontakte. Padarome keletą voltų, sukinių ir aštuoniukių, tuomet piruetą risčioje. Viskas puikiai, tad pakylame kenteriu. Bėris iškart šauna savo galvą į viršų, nuleidžiu šlaunis žemyn, taip pat rankas. Valegro iškart atsipalaiduoja, išplatėdamas eina iš po savęs. Pagiriu žirgą balsu, laikau kontake. Apibėgę ratą sukamės į įstrižainę, darom kojų keitimą, po dviejų tempų dar vieną, pagiriu balsu, bet neleidžiu užgesti. Grįžus į sienelę vėl sukamės į įstrižainę, kartojam tą patį. Po viso šito paploju per kaklą, paduodu skanėstą ir pervedu į žingsnį atsipūsti. Įjojimas sutelkta zovada. Šūkteliu Jolantai po minutės įjungti muziką, pasikeliu žirgą kenteriu ir patraukiam sienele. Minutė praeina akimirksiu, dar padarom voltą ir įjojimas. Valegro greitai pasirenka ritmą į muziką, eina labai tiksliai ir ritmingai. Man tik atsitraukus kojas sustoja. Palenkiu galvą į priekį, palaukusi kelias sekundes pakylam kenteriu. Idealus sutelktumas, kojų išmetimo laipsnis, viskas. Ties C sukamės į dešinę, einame į įstrižainę ir ruošiamės kojų keitimams. Antram šuolyje keitimas, du šuoliai keitimas, susigrupuoju žirgą ir pakartojam tą patį du kartus. Pagiriu žirgą, nes tai ne varžybos. Nuo A raidės pereiname į sutelktą, beveik pasažinę risčią, neleidžiu išlėkti, ritmas į ritmą, kanopa į kanopą. Ties B darome voltą, neleidžiu žirgui išeiti. Pribėgus C raidę laukiu, kampe laukiu, o prasidėjus muzikai kylam kenteriu. Palei sienelę kojų keitimai, tikslūs į ritmą. Valegro papurto galvą, bet atsišaukia į pavadus per akimirkas, per milisekundes. Zovaduojam per A raidę ramiai, tuomet vėl į įstrižainę, keitimai ir nuo C platinta risčia. Sunkiausia pabaigiame, zovada sunkiausia. Žinau, kad padarysim. Tikiu tuo visa širdimi. Kitą treniruotę bėgsim visą schemą, nes jau dabar visiškai nieko nebesuprantu. Prabėgam iki A ir pereiname į žingsnį. Išliaupsinu savo berniuką, nes, velnias, jis labai to nusipelnė. Paduodu skanėstų, pažingsniavusi nušoku ir pavedžioju. Vedžiodama sutvarkau balną, atsegu kapsulę, paglostau karčius. Jis tobulas, visiškai. Pasakiško atidirbimo, jautrumo žirgas. Grand-Prix rekordo laužytojas. Mano. Pažingsniavus išeiname į lietų, bet iki arklidžių netoli.

Atsivedu į maniežą Prestige. Žirgas eina ramiai, o aš šalia jo atrodau baisiai maža. :D Užveriam po savęs duris, nuimu juodžiui poponą ir padedu ant radiatoriaus. Lauke labai lyja, tad mes abu permirkę. Paveržusi pavaržą ir pasitvarkiusi kilpas užšoku ant eržilo, paimu laisvus pavadukus. Po antros vietos starto su Valegro esu visiškoj euforijoj, tad sėdėti ant dar vieno išjodinėjimo žirgo yra lygu svajonei. Pasiraginu žingsniuoti palei sienelę, pasimėginu šiek tiek sukioti žirgą tik nuo svorio perkėlimo, kas gana neblogai sekasi. Pagiriu Prestį, pasisukam į kitą pusę. Vėl pakartojam tą patį, tai patrumpinam, tai pailginam žingsnį. Pavaikštinėjam visokiomis figūromis, po truputį susirenku pavadį, bet pridėdama blauzdos neleidžiu pakilti galvai. Prilaikau žirgą švelniame kontakte, pasiraginu į risčią. Kilimo momentu suvibruoju pavaduku, kilnodamasi paduodu rankas į priekį ir leidžiu tiesti kaklą žemyn. Pagiriu balsu, padarom dvidešimt metrų voltą, tuomet prabėgam įstrižaine ir persėdu ant kitos kojos. Kilnojuosi ant išorinės, taip girdėjau esant geriau. Prabėgam į kitą pusę, padarom kelis didelius voltus, tai patrumpinu, tai pailginu žingsniuką. Prestis į viską atsako su malonumu, ramiai atsispirdamas užpakaliu ir nueidamas į priekį. Pasibėgiojam į abi puses, vėl pasikeičiam kryptį per įstrižainę ir bėgam ramiai palei sienelę. Mintyse skamba trenerio žodžiai, dabar ateina laikas antrai apšilimo daliai - kenteriukui. Atmetusi koją pakeliu, ramiau įsėdu į balną, bet pavadžio netrumpinu. Juodis energingai pakyla, kelis kartus žaismingai šokteli į orą ir nudunda. Prilaikau kontakte, padarom voltą, apibėgam kelis ratus, tuomet vėl voltą. Po truputį pasitrumpinu pavaduką, per įstrižainę pereinam į risčią, kilnojuosi balne, vėl atleidžiu pavadžius ir pakylam į kitą pusę. Žirgas iškart atsipalaiduoja, prunkšteli. Padarom kelis voltus, tuomet sustojam į žingsnį. Paploju eržilui per kaklą, paduodu cukraus.
- Šaunuolis, mažylis, - nusišypsau, numetu pavaduką.
Žirgas vis tiek patampo kaklą, nors padirbėjom žemam pastatyme. Pailsim keletą minučių, tuomet pasitrumpinu pavaduką ir kylam ristele. Kilnojuosi, paduodu ilgesnį pavadį, leidžiu tiesti kaklą žemyn. Prestige labai gražiai eina į priekį, pagiriu balsu. Atsipalaidavus sėdu į balną, susirandu giliausią tašką ir supuosi minkštoje risčioje. Eržilo žingsnis iškart susiaurėja, šiek tiek susikausto, tad vėl pradedu kilnotis, paduodu laisvą pavadį. Paglostau, vis pasikalbu su eržilu, kad ramiai dirbtume, be panikos. Po minutėlės vėl pabandau įsėsti, laisvu pavadžiu, tik siūbuoju kartu su juodžiu. Šis visiškai nesusikaustydamas priima į balną ir ramiai išbėga. Pagiriu, pasikeičiam kryptį, vėl kilnojuosi, po truputį bandydama įsėsti. Viskas puikiai išeina, tad sėdėdama balne pradedu daryti voltus nuo blauzdų, mat pavadžių beveik neturiu, vis leisdama tiestis žemyn. Juodžio užpakalinė dalis labai suaktyvėja, pradeda daug aktyviau spirtis, pagiriu. Pasikeitus kryptį šiek tiek padirbam ir leidžiu pailsėti. Po keleto minučių pakylam zovada. Paimu trumpesnius pavadukus, tuomet atleidžiu, taip testuodama savo pasitikėjimą šiuo žirgu. Padarom kelis voltus, pradėjus greitėti sustabdau jį savo judesiu, toliau judame lėčiau. Padarius kelis voltus einam į įstrižainę, pasitrumpinu pavadukus ir persėdu ant kitos kojos, taip darom kojų keitimą. Vėl atleidžiu pavadžius, juodis platėja, susirenku pavadukus, nei vieno netempiu, juodis sulėtėja sustingdamas ore. Vėl paduodu pavadžius, ištiesiu rankas, Prestis tai supranta kaip paskatinimą ir suaktyvina galą. Taip trumpinam ir platinam kenterį, paimu trumpesnius pavadžius ir vėl eidami į įstrižainę keičiam koją. Padarom dvidešimt metrų voltą, tuomet pereinam į risčią. Kilnojuosi, prisiėmusi pavadį užlaikau žirgą ore, padavusi išstumiu į priekį. Sustojam pailsėti, pagiriu eržilą, paglostau kaklą. Paduodu cukraus. Nusprendžiu, kad šiai dienai užteks. Pažingsniuojam maždaug dešimt minučių, nušoku ir sutvarkau balną, atveržiu kapsulę. Užmetu šiltą poponą nuo radiatoriaus ir išsivedu gražuolį.

Ateinam į maniežą kartu su katinu Valegro. Šis vis trinasi man į ranką, prunkščioja, vedamas eina kaip šuniukas iš paskos. Paglostau jam žandą, po savęs uždarau duris. Prisivedu prie sienelės, ištraukiu kilpas, paveržiu pavaržą ir užsėdu. Prilaikau pavadukus, Valis stovi trepsėdamas, kol pasitvarkau ir įsipatoginu. Tuomet pajudam palei sienelę laisvu pavaduku, apsižvalgau, pasukioju rankas, kojas bei kaklą, nusiteikiu padirbėt. Pažingsniuojam tris ratus į vieną pusę ir du į kitą, atsikeičiam kryptį ir pakylam ristele. Laisvu pavaduku, leidžiu bėgti kaip patinka. Pati ramiai kilnojuosi taikydamasi prie žirgo - tai greitėju, tai lėtėju. Aplekiam du ratus labaai greit, po to jau lėčiau, gražiau. Pasikeičiam kryptį per aštuoniukę ir dar palėkiojam. Apšilus raumenukus nepereinant į žingsnį susirenku pavadžius, sudirbusi nuleidžiu žirgą žemyn. Neleidžiu susirakinti, kaip jis mėgsta, priverčiu tiestis žemyn ir aktyvinti užpakalį. Pasikeičiam pusę, bėris vėl užsilipa virš pavadžio, nuleidžiu žemyn pagirdama. Pabėgiojam kontakte, bet vis dar ilgu pavadžiu. Įveikus pirmas dešimt minučių paploju per kaklą ir persivedu į žingsnį. Pavaikštinėjam laisvai, pasitaisau kilpą, pasikeliu pentinus. Atsikvėpus susirenku pavadžius, padarom sustojimus išlaikydama pavadį. Įvykdžius tai atsitraukiam nuo blauzdos po kelis žingsniukus į šoną, paskersuojam, padarom petį vidun, traversą ir ranversą. Viskas gerai, kas gerai baigiasi. Juodbėris į visas komandas atsako nedvejodamas, puikiai paklūsdamas. Pakylam į risčią, įsėdu į giliausią tašką ir susirenku galvą. Pakeliu žirgą į aukštą pastatymą, paglostau kaklą. Padarom kelis voltus, serpantinus su nepriekaištingu linkimu, tuomet petį vidun, traversą ir ranversą. Man tereikia sudėti kojas, o mažasis iškart eina ir daro. Pasikeičiam kryptį per įstrižainę šiek tiek paplatėdami, vėl pakartojam elementus. Tuomet skersuojam iš kampo į vidurio liniją, o iš jos atgal į kampą, taip padarom du trikampius. Susikaupiu, lyg tai būtų varžybos. Padarom sustojimą. Gražu. Pakeliu žirgą į pasažą, ragindama aktyvinti užpakalį, tačiau neleisdama išeiti. Valegro greitai supranta, ko aš noriu. Vėl sustojam. Patikrinu kojas, nedelsdama pakeliu žirgą į pasažą. Taip pakartojam kelis kartus, pasažine risčia padarom puspiruetį ir kartojam į kitą pusę. Aš pati jau labai sušilusi, žirgas irgi kvėpuoja greičiau. Paskutinį kartą sustojam, pakylam į pasažą, iš jo einam į piaffe, o tuomet platinam. Ne idealu, bet man patiko. Paploju mažiui per kaklą, paduodu pavaduką ir žingsniuojam. Žingsniuojam gal kokias penkias minutes, bėriukas ilsina kaklą jį tiesdamas žemyn. Paduodu cukraus gabaliuką ir po minutėlės susirinkusi pavadžius pakeliu zovadą. Juodbėris iškyla aukščiau nei derėtų, pasispiria galinėmis lyg norėdamas spirti, bet taip ir sustingsta. Padarom kelis voltus, prabėgam serpantinu ties vidurio linija sustodami, puikiai viskas. Tuomet vėl serpantinas, šį kartą per vidurio liniją keičiam koją ore. Žirgas ir vėl nepalieka sau lygių visam žirgyne, tobulai viskas. Pagiriu plekštelėjimu per kaklą, pazovadavus vieną ratą laisviau vėl renkuosi pavadžius ir einam į piruetą. Pristabdau žirgą neleisdama užgesti, išlenkiu apie vidinę blauzdą ir pastumiu išorine. Puiku, apsisukam du tobulus ratus, nubėgam toliau. Paskersuojam nuo kampo iki B raidės, keičiam koją ir bėgam tiesiai. Vėl kartojam, padarom visokius užėjimus. Galiausiai pereinam į risčią, kilnodamasi paduodu visą pavadį ir pagiriu. Juodbėris ištiesia kaklą, prunkšteli. Apibėgus ratuką sustojam, paploju per kaklą.
- Tobulas tu. TO-BU-LAS, - pagiriu mažiuką.
Pažingsniuojam manieže, girdžiu, kaip į stogą barbena lietus. Žingsniuojam ilgai laukdami, kad jis nurimtų. Kažkiek aprimus greit nušoku, sutvarkau balną ir išsivedu gražuolį.

Atsivedu juodį Jack Sparrow į maniežą. Nuimu nuo nugaros poponą, pakabinu ant radiatoriaus, kuris jau yra įjungiamas kelis kartus per dieną, jojant žmonėms. Susitvarkau pavaržą, išsitraukiu kilpas ir susirinkusi pavadukus užlipu. Pasitaisau kilpas, tuomet paraginu žingsniuku. Apeinam po du ratus į abi puses, šiek tiek palankstau žirgą, padarom kelis voltus, serpantinus. Tuomet einame į petį vidun, pasikeitus kryptį kartojam. Po pečio einam į traversą, išsuku žirgo užpakalį į vidų, prilaikau linkimą, pati nesukrentu. Pakartojame kelis kartus, kol galiausiai visiškai be striokio pavyksta padaryti. Paglostau žirgiaus kaklą, pasikeitus kryptį pakartojam traversą patį pirmą kartą. Paduodu cukraus, tuomet atsitraukiame nuo blauzdos iki X ir grįžtame į sienelę skersavimu. Pakartojam du kartus ir pagaliau kylam ristele. Žirgas po tokio apšilimo bėga atsipalaidavęs, padavęs galvą, man numetus pavadį eina tik šiek tiek virš vertikalės. Paglostau kaklą, susirenku galvą, pradedam sukiotis nuo blauzdos. Mintyse mąstau, ką dar šiandien turiu padaryti - paruošti Totilą rytojaus varžyboms, ryt atstartuoti sėkmingai. Šiandien reikėtų prajoti dar vieną arkliuką, kitus paleisti pabėgioti ar kažką tokio. Susikaupus einam į įstrižainę, praplatinu žirgą paduodama rankas į priekį, juodis išmeta kojas į priekį ir išsitempia, pabaigus įstrižainę vėl susiaurėjam iki normalaus tempo. Prasukam voltus, serpantinus, padarom platinimus - trumpinimus. Padarom kokius du tris sustojimus, perėjimus ir paleidžiu pavadžius.
- Liux, berniuk, - nusišypsau.
Pažingsniuojam plačiu tempu, pailsėjus kelis ratus susirenku pavadukus, susitelkiu žirgą ir kylam į mokomąją. Suminkštinu žirgo nugarą, atpalaiduoju. Vėl kartojam platinimus ir trumpinimus, prasisukam voltais, padarom petį vidun ir traversą. Paglostau žirgo kaklą, atmetusi koją pasiraginu į zovadą. Juodis aukštai mane išmeta, susirandu balno giliausią vietą, nuraminu žirgą, tačiau prastumiu į priekį. Padarom voltus, per įstrižainę pakeičiam koją, paglostau kaklą. Padarau voltą, juodis eina kartu koja kojon. Pervedu į risčią, išplatinu juodį, tuomet sutrumpinu, pereinam į pasažą, suminam dešimt kartų ir atleidusi visą spaudimą nurisčiuojam. Paploju per kaklą, apsikabinu jį, paduodu kelis skanėstus, kai žirgas pereina į žingsnį.
- Šaunuolis, mažutis, šaunuolis, - gražuolis pavargo, nuleidžia kaklą ir prunkštauja.
Atveržiu pavaržą ir kapsulę, šiek tiek pažingsniavus nušoku, užmetu poponą ir pavedžioju. Dar kartą pagyrus išsivedu link arklidės.

Įeinam į maniežą kartu su Totilu. Lauke jau tamsu nors į akį durk, šiek tiek lyja, bet manieže šilta ir gera. Prisivedu juoduką prie sienelės, nuimu poponą, paveržiu pavaržą ir pasitaisau kilpas. Susirinkusi pavadukus užšoku ant juodžio, pasitaisau kilpą, neleidžiu jam eiti.
- Ne. Nee. Baik. Nee. Toti. Ei. Klausyk. Stop, - visa tai sklinda iš mano lūpų tol, kol taisausi ir patoginuosi.
Pasiraginu žirgą žingsniu, apeinam kelis ratukus, o tuomet pradedam dirbti. Kadangi jau vakaras, daug nekankinsiu. Padarom petį vidun, per įstrižainę, kurią skersuojam, keičiam kryptį. Eidami į kitą pusę vėl darom petį vidun, tuomet sukamės į traversą, iš jo einam į ranversą. Puiku, viskas puiku. Paploju juodukui per kaklą, pagiriu, kad kramto žąslus iškart, kai tik paimu pavadukus į rankas. Padarom kelis voltus atmesdami užpakalį į kairę ir dešinę, o tuomet pakylam ristele. Kilnojuosi, paduodu žirgui pavadukus, kad eitų žemyn ir judėtų priekin, juodis iškart atsako į komandą teisingai. Pagiriu per kaklą vidine ranka, padarom kelis didelius voltus, pasikeičiam kryptį šiek tiek platėdami, pabaigus įstrižainę vėl grįžtam į 'normalią' būseną. Vėl voltai, aštuoniukės, serpantinukai, viskas laisvu pavaduku, bet blauzdomis prašau žirgo linkti ir nors šiek tiek dirbti - vis tiek šiandien viskas kažkur 30%. Pereinam į žingsnį, nusišypsojusi paglostau mažiui kaklą. Paduodu visiškai laisvą pavadį, išmetu kojas iš kilpų, užsikeliu aukščiau ir visiškai nekontroliuodama leidžiu žirgui vaikštinėt kur tik nori. Šis pasisukioja, nueina iki durų, apsisukęs grįžta į kampą, prunkšteli, pasikaso. Paglostau kaklą, paimu ilgus, tačiau pavadukus kontakte ir pakylam kenteriu. Ramiai sėdžiu, juodis nešteli, nusprendusi, kad reikia duoti laisvės, paduodu laisvą pavaduką, atsistoju ant kilpų ir vėl leidžiu daryt, ką tik nori. Tegul. Šis išplatina zovadą, prasineša, padaro įstrižainę ir jos gale netgi pakeičia koją. Nesusilaikau paglostydama kaklą, dar leidžiu pasinešioti, nusprendusi, kad jau gana sėdu į balną, susirinkusi pavadukus apzovaduojam ratuką ir pereinam į žingsnį.
- Ach, smagu buvo, - nusišypsau, paglostau kaklą.
Apėjus ratą nušoku, atveržiu pavaržą, kapsulę, užmetu poponą. Dar pavedžioju savo svajonių arkliuką, o tuomet abu išeinam namų link.

Įsivedu į maniežą Staminą. Vis tik pirmai treniruotei renkuosi saugų ir šiltą maniežą. Kūną purto drebulys - ne baimė, bet jaudulys, kaip ir kaskart jojant naują žirgą, o tuo labiau, kad ši kumelė labai jauna, nors ir iki šiol jota profesionalų.
Užlipusi paveržiu balną. Pasitikrinu kilpas ir įkišu į jas kojas. Smulkutė širmė po manimi tikriausiai atrodo kaip ponis, bet kiek girdėjau, kad šios kilmės kumelės pastybsta į viršų kiek vėliau, tad žiūrėsim kaip bus. Apeinam ratą manieže. Stebiu širmę, laisvu kaklu žengiant plačiais, išraiškingais žingsniais veidrodyje. Ji žino savo darbą, žino savo vertę. Kiek pasitrumpinusi pavadžius, neimdama apšilimui Staminos galvos raginu ją risčia. Kumelė iš kart pajuda energingai, tiesiasi pirmyn, nors aukštai nekeldama kojų, bet vis tik parodo savo judesį. Šis kiek sūpuoja balne, tad reikia galvoti ne tik apie sėdėseną, bet ir pusiausvyrą balne. Apibėgam porą ratų, kai pradedu statyti širmutės galvą į vidų. Pasiimu ją arčiau savęs ir kelis ratus lankstau. Į vidų, tiesiai, į vidų, tiesiai, į išorę, kad neužsiforsuotų kinkuoti galvos į vidų ir išorę iškart. Baigus persivedu kumelę į žingsnį ir ją pagiriu. Pirmasis jaudulys jau praėjo, bet jauču kad kaupiasi dar viena banga prieš keliant zovadą. Giliai kvėpuoju, klausausi muzikos, negarsiai sklindančios iš garsiakalbių. Stengiuosi atsipalaiduoti ir kumelei visai netikėtai paraginu zovada. Jau skriejant zovada pasitrumpinu pavadžius ir suku į voltą maniežo kampe. Stamina kiek pavirsta, tad išoriniu pavadžiu išlyginu ją ir vidine blauzda nustumiu prie sienelės. Sudirbusi blauzda ir vos pavadžiu pasiimu kumelę ant savęs. Kenteriu apzovadavus ratą palaisvinu apvadį ir atsipalaidavimui stoju ant kilpų. Kumelė praplatėja, pagreitina tempą ir apskrieja ratą. Stabdant jaučiu, kaip širmė kilsteli priekį, strykteli į orą, tad nublaudžiu ją blauzda ir po pusės rato risčia sustabdau. Pamiršusi išdaigą pagiriu Staminą.
- Šaunuolė, širme.- glostau sprandą.
Apėję kelis ratus ir susitvarkę iškeliaujame namo :).

Ateinam į maniežą su Lumiere de Paris. Čia tusčia kaaaip.... nežinau, su kuo palygint, žodžiu pasitvarkau balną ir užšoku bėriui ant nugaros. Paraginu žingsniu. Vaikštom visokiais kvadratais, nelabai tiksliais trikampiais ir ratukais. Lengvai spusteliu blauzda ir bėris bėga risčia. Laikau išorinį pavadį, vidiniu kiek sužaidžiu pirštais, pridedu blauzdos ir vuolia - Paryžius gražiai surengęs galvą. Dirbam ramiai, tvarkingai, todėl pamažu bėris atsipalaiduoja, nueina žemyn. Pagiriu balsu, kad neatleisčiau pavadžio. Risčia gana energinga, bet kažkaip nelabai tolygi, tarpais plačiau, tarpais siauriau. Gerokai dirbam, kol pagaliau bėgam tvarkingai. Subėgam 5 kilpų serpantiną. Posūkiuose permetu svorį ant vidinės kojos, Paryžius gražiai eina apie blauzdą, viskas visai neblogai. Pareinam žingsniu, duodu laisvesnį pavadį, bet visiškai jo neatleidžiu. Paris drabstosi putom, šnopuoja. Žodžiu, padirbėjo vaikis iš peties. Beje, aš ir pati visa sušilau, jaučiu jau, kad kojose šioks toks tempimas, visgi pertrauka. Atsipūtus, metas vėl grįžti į darbą. Kylam risčia ir pirmiausia pabandom sustojimus. Pirmieji du nelabai sekasi, nes sustoja ant trijų. Na, bet neveltui sakoma, kad trečias kartas garantuoja ir sulig trečiu bandymu visos kojos gražiai, man pavyko svorį paskirstyt, wuhu. Nedelsiant kylam risčia ir padarom įstrižainę. Pabandom seniai (man) bandytą petį vidun, tada per vidurio liniją pervedu žingsniu, šiek tiek duodu pavadžio. Žingsnis energingas, nes kilsim zovada. Švelniai spusteliu blauzda, pasiimu žirgą pavadžiu, dar kartelį nežymiai sudirbu blauzda ir kylam į darbo zovadą. Viskas būtų gerai, jeigu Paris būtų normaliai pakilęs, t.y. nesispardęs. Nepaisant to, tolesnė zovada sklandi, žirgelis nementantis, kas gali būti geriau? Pazovaduojam, padarom kojos keitimą, pirmiausias kas 5 tempus, vėliau kas du. Bėris tikrai gerokai sukaito, tad pareinam į risčią, atleidžiu pavadį ir net pasileidžiu rankom. Smagu, nors vienu momentu vos neiškritau.
- Šaunuolis, šiandienai jau užteks,- suploju abiem rankom per kaklą.
Galiausiai pereinam žingsniu ir vaikštom kokias geras 15 minučių, kol tiek aš, tiek bėris visiškai atvėstam. Tuomet nušoku nuo žirgo, atlaisvinu pavaržą ir davus skanėstą išsivedu į arklides.

Ateinam su Totilu į maniežą. Žirgas žvalgosi po jį, prunkšteli ir ramiai seka paskui. Susistabdau jį, nuimu poponą, sutvarkau balną, kilpas ir kapsulę. Užšoku ant juoduko, paleidžiu pavadžius ir nuo blauzdų žingsniuojam palei sienelę. Pažingsniuojam penkias minutes į vieną pusę ir penkias į kitą. Tuomet susirenku trumpesnius pavadukus, bet jie vis dar ilgi. Šiandien - lengvai, mankštai, tad tikslumas nebūtinas. Padarom petį vidun, iš jo lengvai judam į traversą, iš traverso ramiai praeinam posūkį ir grįžtam į traversą, tuomet sukamės į ranversą ir atgal į petį. Paglostau juodukui kaklą, 'paskambinu' pavadžiu, kaip trenerė visą laiką kartoja, atmetu juodžio užpakalį į traversą, praeinam kelis žingsnius, pagiriu balsu ir nuskersuojam iki vidurio linijos. Pabaigus pratimuką paploju per kaklą, pakartojam į kitą pusę. Pavaišinu skanėstu, apžingsniuojam ratą ir pakylam ristele. Žirgas pakyla į 'varžybinį' galvos pastatymą, išskėčiu rankas ir vibruodama vidiniu prašau leistis žemyn. Per kelias sekundes žirgas supranta, ko reikalaujama ir kuo ramiausiai prunkšdamas nueina žemyn, pagiriu plekštelėjimu per kaklą. Parisčiuojam palei sienelę, susukam kelis voltus ir pasikeitus kryptį vėl bimbinėjam. Persėdu į kitą pusę, prabėgam plačiu aliūru, juodis vis bando šiek tiek pakibti ore, tad prastuminėju į priekį. Padarom kelis voltus, serpantinus laisvu pavaduku, nuo A kylam kenteriu. Laisvas pavadys, vibruoju leistis žemyn, žirgas eina į viršų neprašomas - atskleidžia savo tikrąjį aliūrą. Paglostau per kaklą, per įstrižainę keičiam kryptį, prabėgam apie 10 metrų kontrazovada ir pasikeičiam. Paglostau kaklą, pazovaduojam dar trejetą minučių ir pervedu į žingsnį. Apsikabinu kaklą, pakšteliu į jį, paduodu kelis skanėstus. Mes nieko nedarėm, bet aš padususi ir velniškai laiminga. Apžingsniavus ratą nušoku, atveržiu pavaržą, kapsulę ir užmetusi poponą dar pavedžioju. Žirgui pilnai atsistačius, išeinam link arklidės.

Atjudam į maniežą kartu su Toto. Juodis eina kuo ramiausiai, daug kartų čia buvom, dar daug kartų būsim. Užveriu po mūsų duris, pasivedu žirgą toliau. Nuimu poponą, paveržiu pavaržą, pasitaisau kilpas. Susirinkusi pavadukus užšoku, paglostau kaklą ir pasijudinam žingsniuku. Skaičiau bei girdėjau, kad žirgo raumenims apšilti reikia 15-20 minučių. Tad pažingsniuojame dešimt minučių į abi puses laisvu pavaduku, šiek tiek sukiodamiesi nuo blauzdos. Tuomet susirenku pavadukus, bet laikau ilgus gana, vibruodama pavaduku prilaikau blauzda ir įvedu žirgą į kontaktą. Padarom petį vidun, iš jo einam į voltą. Kartojam. Į kitą pusę. Traversą į dešinę. Paploju per petį, atleidžiu spaudimą, likus pusei sienelės sukamės į ranversą. Laikau žirgą tarp blauzdų, pagiriu. Einam į vidurio liniją. Atmetu juodžio užpakalį į kairę, paeinam kelis žingsnius, į dešinę - vėl keli žingsniai. Galvos pastatymas į kairę, atsukam užpakalį, išsitiesinam, vėl atsukam ir nuskersuojam. Vėl į vidurio liniją, pastatymas į dešinę, išsitiesinam, užpakalys į dešinę, tiesus, į dešinę, skersuojam. Grįžus į sienelę paglostau kaklą, susitelkiu žirgą atitraukusi kojas atgal, sukamės puspiruečiu, paeinam kelis metrus, vėl grįžtam į buvusią pusę. Paglostau kaklą, paeinam ramiai nuo B iki A ir kylam ristele. Kilnojuosi, susirenku trumpesnius pavadukus, rankas paimu sau, tačiau vedina blauzdos neleidžiu žirgui rengtis. Kai kaklas pilnai atsipalaiduoja vibruoju pavaduku, kad susirengtų, pagiriu. Padarom voltų, serpantinų, visur einam nuo kojos, neleidžiu greitėti, kilnojuosi savo tempu, caksiu į jį. Per įstrižainę keičiam kryptį, paduodu rankas į priekį ir platėjam. Grįžus į sienelę siaurėjam, pagiriu. Vėl voltais, serpantinais, trumpinu ir ilginu žirgą tik savo sėdėsenos pagalba, pagiriu atsakius. Nuo C pereinam į žingsniuką, paploju per kaklą, paduodu laisvą pavaduką. Apžingsniuojam ratą, matau, kaip Jolanta žiūri į mus abu, stebi kiekvieną judesį. Nors ji beveik nejoja, daug mačiusi yra, daug girdėjusi, tad tikrai galėtų duoti mums abiems pastabų. Kylam ristele, sėdžiu balne, rankos vietoje, einam nuo blauzdos, prasistumiu į priekį, kad neužsitrumpintų. Bėgam plačiai ir energingai, sukamės į voltą, siaurėjame eidami daugiau į viršų, žirgas pasukęs ausis į mane klauso, ką nurodau blauzdomis. Puikiai telpam į 10metrų voltą, grįžus į sienelę vėl platinam iki normalaus greičio. Prabėgam iki kampo pro A, sukamės į įstrižainę, dirbdama blauzdomis paduodu rankas į priekį ir leidžiu žirgui išjudėti. Pagiriu atsakius, vėl siaurinamės, nuo C kylam kenteriu. Bėgam platesniu aliūru, susukam voltą, jo metu suku žirgo užpakalį į vidų, atsakius giriu. Padarius voltą nuzovaduojam sienele, nuo kitos sienelės darom mažą voltą ir išjudam traversu. Pagiriu, per aštuoniukę keičiam kryptį ir vėl kartojam traversą iš volto. Pagiriu žirgą vidine ranka, susirenku pavadukus, sukamės į įstrižainę. Pabaigai darom kojų keitimus kas du tempus, stengiuosi išlaikyti žirgą, vieną kartą padarom po trijų tempų, bet šiaip liux. Pabaigus paploju juodžiui per kaklą, paduodu skanėstą ir ramiausiai žingsniuojam laisvu pavaduku. Apėjus kelis ratus nušoku, užmetu poponą, sutvarkau balną ir atveržusi kapsulę dar pavedžioju. Jolanta, eidama šalia, mane komentuoja - visumoj buvo visai neblogai. Padėkoju jai, pavaišinu juodį ir tryse patraukiam link namų.

Šaltą vakarą į maniežą ateinam su Lumiere de Paris. Vos tik įėjus bėris išpučia garus ir aš pabandau įsivaizduoti bėrį rūkantį. Nuimu poponą, į vieną ausį įsidedu ausinuką ir paleidžiu Nirvana - In Bloom, tada susitvarkau kilpas, užlipu į balną ir paraginu žirgą žingsniu. Ramiai apeinam du ratus aplink maniežą, tada pora mažesnių ratukų aplink maždaug pusę maniežo ir nieko nelaukiant kylam ristele. Susirenku pavadį, kilnojuosi, stengiuosi kuo gražiau sėdėti, nes žinau, kad man tikraaai reikia susiimti. Paryžius dirba gerai, žymiai smagiau juo joti. Na, neveltui visą tą laiką kol manęs nebuvo, su juo dirbo profesionalas išjodinėjime. Darom įvairius lankstymo pratimėlius, apšylinėjam. Man nerealiai smalsu, kaip ten reikalai zovadoje, bet iki to dar reikia padirbėti. Kai jau kojos gerokai apšildytos, prieš poilsį dar padarom atsitraukimą nuo blauzdos, skersavimus. Paryžius neblogai dirba, tik gal kiek trūko susitelkimo skersuojant, bet ir aš pati nevisai tiksliai viską atlikau. Na, su laiku mums pavyks.
- Malačius.
Pareinam žingsniuku, pagiriu Lumiere ir balsu, ir suplodama per kaklą. Pailsim, per tą laiką aš apgalvoju, ką mums čia šiandien nuveikus. Nieko per daug daryti nenoriu, nes bėrasis rytoj turės rimtą treniruotę su Justina, todėl šiandien jam noriu padaryti daugiau apšilimo pobūžio treniruotę. Reikia padaryti įjojimą, ties kuriuo per šias dvi savaites Justina dirbo su bėriu. Paraginu žirgą risčia, ir pabandom įjojimą. Ties vidurio linija sustojam, paskirstau svorį. Galva gerai, kojos irgi lygiai, sustojo ant keturių. Net širdis dainuoja, kai viskas pavyksta iš pirmo karto. Paraginu bėrį žingsniu. Pamažu sukatyvinu blauzdą, pasiimu žirgą pavadžiu ir dar šiek tiek spustelėjus kylam zovada. Iškarto Lumiere deda gazo, kas man šiek tiek netikėta. Nubaudžiu žirgą, o tada jau dirbam normaliai. Padarom kojos keitimus kas tris tempus. Paskui jau vėl dirbame risčioj. Darant petį viduj nepavyksta susikalbėti, nes vis kažką padarau ne taip arba ne iki galo. Kažkas panašaus į petį vidun pavyksta tik iš 5 karto, bet svarbiausia pavyksta. Na, šiandienai jau užteks. Parisčiuojam laisvu pavadžiu, tada 10 minučių žingsnio.
- Geeeeras,- duodu bėriui cukraus.
Užmetu poponą ir išsivedu LDP į arklides.